Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo turite kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje asmuo gyvena. Informaciją apie seniūnijų kontaktinius duomenis galima rasti internetiniame puslapyje.

Gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje galima deklaruoti ir elektroniniu būdu. Tai padaryti gali Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie savo tapatybę gali patvirtinti portale „Elektroniniai valdžios vartai“ nurodytais būdais čia

Dėl pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą turite kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje asmuo gyvena arba el. būdu.

Informaciją apie seniūnijų kontaktinius duomenis galima rasti internetiniame puslapyje.

Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gali būti įtraukiamas gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs asmuo, kuris tos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise neturi patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis patalpa ar pastatu ir kuris dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena.

Dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą asmuo turi kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje gyvena. Informaciją apie seniūnijų kontaktinius duomenis galima rasti internetiniame puslapyje.

Asmuo, išvykstantis iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, pildo ir pateikia deklaravimo įstaigai (seniūnijai) asmeniškai ar paštu gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų 2018 m. sausio 15 d. Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. V-24, 2 priede nustatytos formos deklaraciją. Jei užpildyta ir pasirašyta deklaracija siunčiama paštu, kartu siunčiama asmens dokumento kopija.

Deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos asmenys gali:

Seniūnijose – išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos į valstybę, į kurią išvyksta, ne anksčiau kaip 7 darbo dienos iki išvykimo.

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, jei užsienio valstybėse gyvenantys asmenys prieš išvykdami iš Lietuvos Respublikos deklaracijos apie išvykimą į užsienį nepateikė.

Elektroniniu būdu deklaracijas pateikti gali asmenys, kurie savo tapatybę gali patvirtinti portale „Elektroniniai valdžios vartai“ nurodytais būdais čia.

Deklaruojant gyvenamąją vietą nuosavybės teise nepriklausančiose gyvenamosiose patalpose reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas, t. y. su savininku (bendraturčiu) kartu privaloma atvykti į seniūniją arba galima pateikti atskirą gyvenamosios patalpos savininko ar jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (kai savininkas ar jo atstovas neatvyksta į deklaravimo įstaigą).

Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro, seniūno arba kitų asmenų, kuriems įstatymų suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus. Vietoje savininko sutikimo gali būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis teisę apsigyventi gyvenamojoje patalpoje – nuomos ar panaudos sutartis, įmonės ar įstaigos išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi įmonei (įstaigai) priklausančioje patalpoje nurodytu adresu.

Savininko sutikimas nereikalingas (kai nepilnamečio gyvenamąją vietą deklaruoja vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų) ir su juo yra nustatyta nepilnamečio gyvenamoji vieta savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu).

Nereikia. Asmenys deklaruoja savo pakeistą gyvenamąją vietą per vieną mėnesį nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką ar gyvenamosios vietos pakeitimo Lietuvos Respublikoje.

Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) turėtų pateikti prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis tai seniūnijai, kurios teritorijoje yra gyvenamosios patalpos. Prašymą galima pateikti el. būdu.

Gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas atlieka seniūnija. Norint deklaruoti gyvenamąją vietą savivaldybei priklausančiose gyvenamosiose patalpose pirmiausia turite kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administraciją, adresu Savanorių pr. 371, Kaunas, Gyventojų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyrių, tel. 8 (37) 305 503.

Pirminė teisinė pagalba – tai Įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija (informacija apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, teisinės pagalbos teikimą), teisinės konsultacijos (patarimai teisės klausimais) ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstatyme numatytų procesinių dokumentų rengimas.

Be to, ši teisinė pagalba apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Pirminė teisinė pagalba skiriasi nuo Antrinės teisinės pagalbos.

Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Antrinės teisinės pagalbos teikimą Kauno apygardos teismo teritorijoje organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (adresas: Kęstučio g. 21, Kaunas. Tel. 8 700 00 177, El. p. kaunoskyrius@vgtpt.lt).

Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys.

Asmenys, deklaravusieji savo gyvenamąją vietą Kauno rajone arba, jei asmuo neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, tačiau gyvena Kauno rajone, turi teisę kreiptis į Kauno rajono savivaldybę dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo.

Pirminės teisinės pagalbos paslaugas (teisinę informaciją, patarimus teisės klausimais ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms bei itin paprastų procesinių dokumentų rengimą) Kauno rajono gyventojams teikia Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus specialistai.

Taip, būtina iš anksto užsiregistruoti tel. (8 37) 30 55 07.

Konsultacijos vyksta adresu Kaunas, Savanorių pr. 371: I–II nuo 8.00 iki 17.00 val. pietų pertrauka 12.00 iki 12.45 val.

Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.

Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda.

Asmeniui, besikreipiančiam dėl pirminės teisinės pagalbos reikalingi šie dokumentai:

Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba ES valstybės narės piliečio pasas arba šių asmenų asmens tapatybės kortelė, kitos užsienio valstybės piliečio pasas ir leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje arba kitoje ES valstybėje). Asmens gyvenamąją vietą įrodantis dokumentas, t.y. pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo neturi gyvenamosios vietos, jam pateikti tokio dokumento nereikia. Kitus papildomus dokumentus, reikalingus konsultacijai.

Laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomi asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybę pagal bausmės atlikimo ar suėmimo vykdymo vietą.

Pirminė teisinė pagalba neteikiama jei:

1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;

2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;

3) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;

4) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis.

Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys rengia prašymus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, prašymus dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo, prašymus dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo ir prašymus dėl išankstinių teismo leidimų sudaryti sandorius, susijusius su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtu.

Informacija patalpinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos internetiniame tinklalapyje adresu.

Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo šių veiksmų imasi tik po to, kai nebuvo rasta galimybė pareiškėjui ginčą išspręsti taikiai.

Antrinę teisinę pagalbą gyventojams teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (Kęstučio g. 21, 44320 Kaunas. Tel. 8 700 00 177. El. p. kaunoskyrius@vgtpt.lt).

Taip, gyventojai, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą, prašymus ir kitus dokumentus savarankiškai, nuotoliniu būdu gali teikti per teisinių paslaugų informacinę sistemą TEISIS prisijungę adresu.

Jeigu norite organizuoti renginį Kauno rajono viešojoje vietoje (šventę (dainų, sporto ir kt.), koncertą, sporto varžybas, mugę, festivalį, cirko ir teatro vaidinimus, reklamos akciją, filmo (vaizdo klipo) masinės scenos filmavimą, masinę fotosesiją, kilnojamą atrakcionų parką, teatralizuotas eitynes, menines akcijas, instaliacijas, atmintinos dienos minėjimą ir kitus viešus organizuotus žmonių susibūrimus, kurių forma nepriskiriama susirinkimui), turite pateikti nustatytos formos prašymą Renginių organizavimo Kauno rajono savivaldybės viešosiose vietose komisijai derinimui ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki renginio.

Dėl detalesnės informacijos kreiptis telefonu 8 647 28 113.

Visą informaciją, prašymo formą rasite adresu.

Kultūros ir sporto įvykiai Kauno rajono viešose erdvėse skelbiami internetinėje svetainėje

Finansinė paskata skiriama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionuose. Kompensacijos netaikomos įsigyjant būstą miestuose.

Jaunos šeimos, pageidaujančios gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, dėl pažymos išdavimo socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, pateikdamos prašymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.

Išsamesnė informacija teikiama telefonu +370 603 61 089

Parama būstui įsigyti teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.

Subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama kreditų gavėjams, jeigu jie atitinka LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus:

1) 15 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);

2) 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);

3) 25 procentai suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);

4) 30 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos:

1. a) šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
2. b) neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų;
3. c) asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms;
4. d) šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).

Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimams, nauji prašymai suteikti paramą būstui įsigyti gali būti teikiami tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai savo internetinėje svetainėje paskelbus kvietimą teikti prašymus.

Asmenys, savo gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Kauno rajone, dėl paramos būstui įsigyti turi kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administraciją, adresu Savanorių pr. 371, Kaunas, tel. +370 614 05 214

Asmenys ir šeimos, turintys teisę ir pageidaujantys įsirašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą turi kreiptis į seniūniją, jeigu šie asmenys savo gyvenamąją vietą yra deklaravę  arba įtraukti į  gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Kauno rajone. Daugiau informacijos galite rasti tinklalapyje.

Dėl kompensacijų skyrimo asmenys turi kreiptis į seniūniją, jeigu šie asmenys savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Kauno rajone ar būstą nuomojantys Kauno rajone. Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

Dokumentai (pažymos) kompensacijoms gauti:

• asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);
• prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
• pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
• priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Taip, gali, jeigu būstą nuomojantys asmenys su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Taip, galima kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją, Savivaldybės administracijos Gyventojų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyrių (adresas – Savanorių pr. 371, Kaunas) arba pateikti prašymą el. paštu parama@krs.lt

Jeigu prašymas ir dokumentai teikiami per atstovą arba siunčiami paštu, elektroniniu paštu arba per kurjerį, prie prašymo turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, įskaitant asmens ir atstovo (jeigu taikoma) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

Jeigu prašymas ir dokumentai siunčiami elektroniniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/E, nustatytus kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus, o prašymą ir dokumentus teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija neteikiama.

Asmenys dėl socialinės paramos mokiniams turi kreiptis į seniūniją, jeigu šie asmenys savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Kauno rajone arba įtraukti į Kauno rajono gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, o jeigu asmenų gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jie neįtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – faktiškai gyvena Kauno rajone.

Prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą(www.spis.lt)

Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti prašymą-paraišką pareiškėjas gali pateikti iki kalendorinių metų spalio 5 dienos, dėl nemokamo maitinimo pareiškėjai gali kreiptis visus metus.

Asmenys dėl socialinės pašalpos, jeigu jų pajamos neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio (243,10 Eur vienam asmeniui), turi kreiptis į seniūniją, jeigu šie asmenys savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Kauno rajone arba įtraukti į Kauno rajone gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, o jeigu asmenų gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jie neįtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – faktiškai gyvena Kauno rajone.

Prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

Išmoka vaikui („vaiko pinigai“) mokami už praėjusį mėnesį nuo einamojo mėnesio 10 iki 26 dienos.

Taip, toliau bus mokama išmoka vaikui.

Išmoka vaikui („vaiko pinigai“) mokami iki vaikui sukaks 18 metų (arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką). Jei pilnametis asmuo mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį) išmoka vaikui mokama iki asmuo baigs bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai.

Dėl išmokos vaikui tolesnio skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiko tėvų ar pats pilnametis asmuo. Prašymą gauti išmoką vaikui galima pateikti seniūnijose arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

Dėl materialinio nepritekliaus mažinimo paramos – socialinės kortelės ir (ar) donacijos asmuo gali kreiptis į seniūniją, kurioje yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Taip pat asmenys prašymus gali pateikti ir el. būdu per sistemą https://www.spis.lt/ Pasirinkę prašymo formą: materialinio nepritekliaus mažinimo programos parama (socialinė kortelė maistui ir prekėms). Prašymas gauti socialinę kortelę.

Materialinio nepritekliaus mažinimo parama skiriama asmenims, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (VRP) 1,5 dydžio per mėnesį (šiai dienai tai sudaro 331,50 Eur). Taip pat materialinio nepritekliaus mažinimo parama skiriama Savivaldybės nustatytais išimties atvejais (daugiavaikėms šeimoms, vienam iš tėvų, auginančiam (-tiems) vaiką (-us), neįgaliems asmenims, senjorams, trečiųjų šalių piliečiams, prieglobsčio prašytojams, nelaimės, ligos atvejais), kai asmenims vidutinis mėnesinis pajamų dydis neviršija 2,5 VRP (552,50 Eur) dydžio per mėnesį.

Asmens (šeimos) pajamos paramai gauti nevertinamos: gaisro, stichinės nelaimės atveju, vaikui (-ams) netekus maitintojo (-ų).

Jei kreipimosi dieną asmens pajamos neviršys šio dydžio, asmuo turės teisę į paramą socialinei kortelei ir (ar) donacijai. Pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, asmenys, pageidaujantys gauti socialinę kortelę, užpildo prašymo formą ir turi pateikti pažymas apie bendrai gyvenančių asmenų (vieno gyvenančio asmens) paskutinių trijų mėnesių iki kreipimosi (arba kreipimosi mėnesio, jeigu, palyginus su praėjusiais 3 mėnesiais, keitėsi pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis) pajamas. Kreipiantis dėl materialinio nepritekliaus mažinimo, asmuo turi būti deklaruotas arba faktiškai gyventi Kauno rajone ir negauti paramos pagal MNM programą kitoje savivaldybėje.

Dėl socialinės kortelės išdavimo tvarkos ir maisto donacijos teikimo teirautis savo gyvenamosios vietos seniūnijoje. Kauno r. seniūnijų atsakingų darbuotojų kontaktai.

Jeigu esate deklaruota kitame mieste neturite teisės gauti piniginės socialinės paramos. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administraciją, o asmenys, nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją.

Būstą nuomojantys asmenys dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją, jeigu su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyrių, Savanorių pr. 118, Kaunas. Smulkesnė informacija tinklapyje.

Į seniūniją, pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Pirminį asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustato Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro Socialinės pagalbos bendruomenėje skyriaus socialinio darbo organizatoriai. Kontaktus rasite tinklalapyje. 

Jei asmuo, kurį rengiamasi paleisti iš pataisos įstaigos ar kuris rengiasi išvykti iš socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos, psichiatrijos ligoninės ar kito tipo stacionarios sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – kitos įstaigos), nori gauti savivaldybės finansuojamą socialinę priežiūrą ar socialinę globą, jis kreipiasi į šių įstaigų socialinius darbuotojus, kurie priima prašymą (SP-8 forma) ir įvertina pirminį asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Prašymą ir kitus dokumentus pateikia Kauno rajono savivaldybei.

Jei asmuo apsigyvena Globos namuose ir pageidauja gauti socialinę globą, finansuojamą savivaldybės iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų poreikį per 15 darbo dienų nuo Prašymo gavimo dienos įvertina Globos namų socialiniai darbuotojai, užpildo Klausimyną ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Klausimyno užpildymo dienos dokumentų kopijas pateikia savivaldybės administracijai.

Veiksniam asmeniui, kuris dėl fizinio pobūdžio sveikatos sutrikimų negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją.

Asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.

Asmenį gydantis šeimos medicinos ar pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas, jei asmuo gydomas ambulatorinėmis sąlygomis, arba bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, gydantis asmenį stacionare gali parengti siuntimą, kai asmens sveikatos būklė atitinka bent vieną iš Bazinio dalyvumo nustatymo kriterijų ir yra panaudotos visos gydymo ir medicinos priemonės, kai:

• asmuo kreipiasi pirmą kartą dėl neįgalumo lygio, dalyvumo lygio ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo;
• pasikeitus sveikatos būklei;
• baigiantis arba pasibaigus negalios nustatymo terminui.

Siuntimas į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Agentūra) negaliai nustatyti gali būti:

• elektroninis siuntimas E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“, pateikiamas per Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS), kartu su klinikiniais elektroniniais dokumentais E003 „Stacionaro epikrize“ ar E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymu“;
• popierinis nustatytos formos siuntimas neįgalumo lygiui, dalyvumo lygiui, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiui ar lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikiui nustatyti, kuriame nurodoma (-os) diagnozė (-ės), dėl kurios (-ių) asmuo siunčiamas į Agentūrą negaliai nustatyti, asmeniui taikytą gydymą ir (ar) panaudotas medicinos priemones.

Siuntimai į Agentūrą pateikiami:

• per ESPBI IS sistemą, pateikia siuntimą parengęs gydytojas;
• vizito metu, gydantis gydytojas gali pateikti asmeniui tiesiogiai jei nėra galimybės pateikti dokumentų per ESPBI IS. Tokiu atveju asmuo siuntimą pristatyti turi Agentūros Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriui, Savanorių pr. 118, Kaunas.

Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint Savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius ar vadovaujantis galiojančiu Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo ir sumokėjus Savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.

Želdinių priskyrimo saugotiniems tvarka nustatyta 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo”. Vadovaujantis kriterijų priedo „Saugotinų medžių ir krūmų kriterijai“ nuostatomis, medžiai ir krūmai saugotiniems priskiriami atsižvelgiant į medžių ir krūmų augimo teritoriją, rūšį, kamieno skersmenį.

Prašymą, kurio forma patvirtinta Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021-11-25 sprendimu Nr. TS-421 Kauno rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse (1 priedas)

Prašymo formoje nurodytus dokumentus:

• Žemės sklypo plano kopiją;
• Žemės sklypo registro pažymėjimo kopiją;
• Suderintą ir patvirtintą projektą, kuriame numatytas želdinių kirtimas, persodinimas ar kitoks pašalinimas, intensyvus genėjimas (jei yra);
• Prašomų kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, intensyviai genėti saugotinų medžių ar krūmų nuotrauką;
• Kita informacija.

Prašymai teikiami:

• paštu: info@krs.lt
• Atvykus į Savivaldybę, adresu Savanorių pr. 371 Kaunas
• Atvykus į vietos seniūniją
• Portale epaslaugos.lt

Želdinių atkuriamosios vertės įkainius nustato Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras.

Vadovaujantis 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ nuostatomis,  vaismedžiai nėra priskiriami saugotiniems želdiniams, t. y. jų kirtimui leidimas nereikalingas. 

https://www.epaslaugos.lt/portal/citizen/service/43647/22484

https://aad.lrv.lt/lt/naujienos/zeldiniu-genejimas-ir-salinimas-ka-svarbu-zinoti-gyventojams-atnaujinta

Administratorius skiriamas/keičiamas Mero potvarkiu.

1/4 butų savininkų pasirašytą prašymą surengti susirinkimą/balsavimą dėl administratoriaus skyrimo/keitimo turi  teikti el. p. info@krs.lt  .

Kauno rajono savivaldybėje sudarytas sąrašas asmenų, pretenduojančių teikti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Jį rasite čia: 

Dėl papildomos informacijos kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyrių.

Paraiškas atnaujinti daugiabutį namą galima pateikti tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) paskelbus kvietimą. Kvietimą rasite čia.

Būstų savininkai susirinkime ar balsavimu raštu turi priimti sprendimą įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir pasirinkti įgyvendinimo būdą – pagal:
 • LR Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Pagal šį modelį daugiabučio namo atnaujinimas įgyvendinamas patalpų savininkų iniciatyva per namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją (DNSB pirmininką, jungtinės veiklos sutarties įgaliotinį ar savivaldybės paskirtą būsto administratorių) arba per pavedimo sutartimi pasirinktą projekto administratorių.
 • Kauno rajono savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą (toliau – Savivaldybės programa). Pagal šį modelį daugiabučių namų atnaujinimą įgyvendina  Kauno rajono savivaldybės paskirtas programos administratorius UAB Komunalinis paslaugų centras (toliau- Administratorius). Šiuo atveju būsto savininkams patiems nereikia prisiimti jokių tiesioginių organizacinių įsipareigojimų bei projekto įgyvendinimo rizikų. Pritarus daugiabučio namo atnaujinimui per Savivaldybės programą, namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi kreiptis  į Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyrių su prašymu įtraukti daugiabutį namą į Kauno rajono savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą. Prie pašymo turi būti pridėtas susirinkimo protokolas ir dalyvių sąrašas. Kauno rajono savivaldybė inicijuoja Investicijų planų ruošimo paslaugų pirkimą ir apmoka  patirtas daugiabučio namo atnaujinimo investicinio plano rengimo išlaidas. Savivaldybės administracijos įsigyti/parengti investicijų planai kartu su Administratoriumi aptariami su būsto savininkais. Daugiabučių namų butų ar kitų patalpų savininkai susirinkimuose balsuoja raštu pritardami/nepritardami investicijų planams. Investicinio plano patvirtinimui turi pritarti 55% butų savininkų. Investiciniai planai ir kt. dokumentacija pateikiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, kuri juos vertina. Pasirašius valstybės paramos teikimo sutartį su APVA  Administratorius vykdo projektavimo, rangos darbų ir techninės priežiūros pirkimus, kreipiasi į finansines institucijas dėl kreditų suteikimo. Po atliktų rangos darbų tinkamo įvertinimo gaunamas statybų užbaigimo aktas ir suteikiama valstybės parama.

Dėl neeksploatuojamų, techniškai netvarkingų  transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietose el. paštu, telefonu ar kitais asmeniui patogiausiais būdais reikėtų pranešti savo Seniūnijai arba Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui (el. paštu info@krs.lt, darbo valandomis tel. (+370 37) 30 55 58 būtinai nurodant automobilio valstybinį Nr. ir adresą, kur transporto priemonė palikta.

2018 m. gruodžio 20 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-345 „Dėl triukšmo prevencijos Kauno rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ yra nustatyta, kad gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 19 val. iki 7 val., poilsio ir švenčių dienomis – nuo 19 val. iki 10 val. vykdyti gamybinę, ūkinę, statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą, kuri trikdytų gyventojų darbą, poilsį arba miegą yra draudžiama.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse 488 straipsnyje „Viešosios rimties trikdymas“ 1 dalyje nustatyta, kad: „Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.

Kauno rajono gyventojai (fiziniai ar juridiniai asmenys) planuojantys atlikti remonto, rekonstrukcijos, montavimo ar statybos darbus privalo užpildyti pranešimo formą ir pateikti ją Kauno rajono savivaldybės administracijai. Taip pat yra galimybė pranešimo formą užpildyti raštu Kauno rajono savivaldybėje, Savanorių pr. 371, Kaunas.

Jei norite pranešti apie triukšmą, kurį kelia kiti asmenys, vykdydami remonto darbus, reikia kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių (Savanorių pr. 371, Kaunas), darbo valandomis tel. (+370 37) 30 55 58 arba el. paštu info@krs.lt.

Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties. Dėl viešosios rimties trikdymo visą parą galima pranešti, kreipiantis telefonu: policijai (bendruoju pagalbos telefono numeriu 112) arba Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui, el. paštu  info@krs.lt.

Norint laikyti šunį (išskyrus šunis vedlius) daugiabučiame gyvenamajame name, reikia turėti raštišką daugumos daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės (kurioje laikomas šuo) butų savininkų raštišką sutikimą.

Laikyti šunis, kates bute, privačiame name, bendrame kieme, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką savininkų sutikimą. 

Balkonų bei lodžijų įstiklinimas teisės aktuose įvardijamas kaip statinio paprastasis remontas.  Statybą leidžiantis dokumentas privalomas kai atliekamas ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo paprastasis remontas mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų nuo 0,2 m2 ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); didesnės kaip 0,01 m3 tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.

1)STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 3 priedo 4.1. ir 5 punktai.

Prieš griaunant sieną daugiabučiame gyvenamajame name privalu išsiaiškinti (pasiteirauti atsakingo specialisto: projektuotojo, atestuotos ekspertizės įmonės ar namo techninio prižiūrėtojo), ar planuojama griauti siena yra laikančioji ar nelaikančioji  pastato konstrukcija. 

Statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas teisės aktuose įvardijamas kaip statinio paprastasis remontas. Griaunant nelaikančiąją sieną daugiabučio namo bute statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, neprivaloma rengti paprastojo  remonto projekto bei pranešti apie statybos darbų pradžią. 

 Laikančiosios sienos griovimas teisės aktuose įvardijamas kaip statinio kapitalinis remontas. Šiuo atveju statybą leidžiančio dokumento nereikia, tačiau privalu, gavus daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių daugumos pritarimą, kreiptis į projektuotojus dėl kapitalinio remonto projekto parengimo, o parengus projektą – į atestuotus ekspertizės rangovus projekto ekspertizei atlikti.  

Bendruoju atveju atliekant statinio kapitalinį remontą statybą leidžiantis dokumentas privalomas:

1) bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;

2) kai pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Teisės aktai numato galimybę prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą, jeigu tik jis atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto apibrėžimą. Priklausomai nuo žemės sklypo paskirties (tai yra žemės ūkio paskirties sklypas, namų valdos sklypas ar sodininkų bendrijos sklypas) yra skirtingas reglamentavimas. Atkreipiu dėmesį, kad prijungiamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas įgauna tokią paskirtį, prie kokios paskirties žemės sklypo jis būtų prijungiamas ir šioje vietoje įsijungia skirtingas reglamentavimas: tiek įsiterpusio ploto apibrėžimui, tiek dokumentų pateikimui.

Norint prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą turi būti teikiamas prašymas, nuosavybės dokumentai, žemės sklypo planas ir schema, kurioje būtų pažymėtas pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas. Tais atvejai, kai kalbama apie sodų teritorijoje esantį sklypą, papildomai turi būti pateiktas protokolas įvykusio sodininkų bendrijos narių susirinkimo, kuriame šis klausimas buvo svarstytas ir priimtas sprendimas leisti prisijungti. Protokolas yra reikalingas, nes pagal teisės aktų nuostatas, laisvą valstybinę žemę įsigyti ar naudoti pirmumo teise turi sodininkų bendrija bendriems sodo narių poreikiams ir tik tokiu atveju, kai susirinkimo metu pasisakoma, kad tos teritorijos nereikia sodininkų bendrijai, gali būti pritariama jos įsigijimui konkretaus sodo sklypo savininkui.

Mūsų specialistai, išnagrinėję pateiktus dokumentus, teisės aktų nuostatas, priims sprendimą leisti (pateikti visi reikiami dokumentai, o prašomas prisijungti plotas atitinka įsiterpusį) arba neleisti (pateikti ne visi dokumentai ar prašomas prisijungti plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto apibrėžimo) pradėti rengti projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. Atsisakant leisti pradėti rengti projektą, rašte bus įvardyti motyvai, kodėl yra priimamas toks sprendimas.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą pagal iniciatorių prašymus organizuoja Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka. 

Jeigu žemės sklypui buvo parengtas detalusis planas, įsiterpusios laisvos valstybinės žemės prijungimas vykdomas rengiant detaliojo plano koregavimą / keitimą. 

Prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento (išduoto 2002 m. ir vėliau) kopijos išdavimo teikiamas Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui, pridedant statytojo teisę įrodančius dokumentus. Dėl statybą leidžiančio dokumento, išduoto iki 2002 m., kopijos reikia kreiptis į Kauno regioninį valstybės archyvą, Maironio g. 28B, Kaune.

Norint statyti garažą (ar kitą pagalbinio ūkio paskirties pastatą) savo sklype reikėtų išsiaiškinti ar tokia statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama.

Pagrindiniai reikalavimai:

1.Išlaikyti atstumus iki žemės sklypo ribų vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais (jei toks yra parengtas ir patvirtintas). Kitu atveju minimalus atstumas nuo atskirai statomo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai (kai pastato aukštis ne didesnis kaip 8,5 m). Didinant pastato aukštį, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) interesai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai (nurodyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 6 lentelėje)  ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu.

2.Išlaikyti sklypo norminius užstatymo tankumo  ir intensyvumo rodiklius, nurodytus statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338) 

Pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų ir kiti negyvenamieji pastatai (kai jų plotas ne didesnis kaip 50 kv. m ir aukštis ne didesnis kaip 5 m) priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Statybą leidžiantis dokumentas privalomas, jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje; Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje pastatą, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines); magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų ir kiti negyvenamieji pastatai (kai jų plotas ne didesnis kaip 80 kv. m ir aukštis ne didesnis kaip 8,5 m) priskiriami II grupės nesudėtingiems statiniams. Statybą leidžiantis dokumentas privalomas, jeigu naujas II grupės nesudėtingasis statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), kurortuose, Kuršių nerijoje; magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Visų paskirčių ypatingiesiems ir neypatingiesiems pastatams (kai jų plotas didesnis kaip 80 kv. m; aukštis didesnis kaip 8,5 m) statybą leidžiantis dokumentas privalomas visais atvejais.

Prašymas dėl adreso suteikimo teikimas Kauno rajono savivaldybei.

Kai adreso prašoma žemės sklypui, pateikiami šie dokumentai: 1. Prašymas, 2. VĮ Registrų centras pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre kopija, 3. Žemės sklypo ribų plano kopija, dokumentas, kurio pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas (detalusis planas arba kaimo plėtros projektas arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Pateikiamas sprendinių brėžinys, tvirtinimo dokumentas), 4. Schema su žemės sklypų centro koordinatėmis.

Kai adreso prašoma pastatui arba patalpai pateikiami šie dokumentai: 1. Užpildytas prašymas, 2. VĮ Registrų centras pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre kopija, 3. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos 1A formos kopija, kai adresas reikalingas pastatui, 4. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos 1D formos kopija, kai adresas reikalingas patalpai.

Žemės sklypo paskirtis ir būdas keičiami:

Mero sprendimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, planuojamai statybai ir numatomai ūkinei veiklai vykdyti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas (-ai) keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka mero sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. Kauno rajono savivaldybės mero sprendimu žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai) gali būti keičiami (ar nustatomi, jeigu žemės sklypui naudojimo būdas nenustatytas) žemės sklypams, kuriems nebuvo parengtas (ir nepradėtas rengti) detalusis planas ir jei paskirties ir (ar) naudojimo būdo (-ų) keitimas (ar nustatymas, jeigu žemės sklypui naudojimo būdas nenustatytas) neprieštarauja Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui. 

Rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą:

Jeigu žemės sklypui nebuvo parengtas (ir nepradėtas rengti) detalusis planas, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tikslas ar vienas iš tikslų gali būti ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (-ų) keitimas.

Koreguojant / keičiant detalųjį planą:

Jeigu žemės sklypui buvo parengtas detalusis planas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdais (-ai) gali būti keičiami rengiant detaliojo plano keitimą / koregavimą

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą pagal iniciatorių prašymus organizuoja Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.

Prašymas visais atvejais (suformavimas, padalijimas, atidalijimas, sujungimas) yra teikiamas Kauno rajono savivaldybei.

Kai prašoma formuoti sklypą, pateikiami šie dokumentai:

1. Prašymas; 2. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas; 4. Pastatų išdėstymo schema iš inventorinės bylos (jei projekto tikslas – sklypo suformavimas prie nuosavybės teise turimų statinių); 5. Atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymą pateikia interesanto atstovas. Jei turi, gali būti pridedamas skyrimo dokumentas, iš kurio matytųsi, kuriam piliečiui ir kokio ploto namų valdai yra skirtas žemės sklypas (tai galėtų būti valdybos ar deputatų tarybos šaukimo tam tikros sesijos sprendimas).

Kai pašoma padalinti, atidalinti, sujungti, pateikiami šie dokumentai:

1. Prašymas; 2. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas; 3. Žemės sklypų ribų planas; 4. Pasiūlymų schema; 5. Atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymą pateikia interesanto atstovas.

Klausimus susijusius su valstybinės žemės valdymu, naudojimu  ir disponavimu nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. 

Nuo 2024-01-01 Kauno rajone esančiuose miestuose (Vilkija, Garliava, Ežerėlis) ir miesteliuose (Karmėlavos mstl., Lapių mstl., Čekiškės mstl., Babtų mstl., Vandžiogalos mstl., Akademijos mstl., Kačerginės mstl., Kulautuvos mstl., Zapyškio mstl.) patikėjimo teisę įgys Kauno rajono savivaldybė, o tai reiškia, kad šiose teritorijose nuomos, panaudos klausimais konsultuos Kauno rajono savivaldybės atsakingi specialistai. Likusiose Kauno rajono teritorijose žemės nuomos, panaudos klausimais reikės kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrių, adresu L. Sapiegos g. 10, Kaunas.

Šiuo laikotarpiu norintys susituokti asmenys gali pateikti prašymą elektroninio ryšio priemonėmis (el. paštu: nida.noreikiene@krs.lt) arba jungiantis per (MGVDIS (Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistema)), tačiau paslaugos rezultatas – santuokos įregistravimas – vyksta norintiems susituokti asmenims atvykus į civilinės metrikacijos įstaigos patalpas – Raudondvario pilyje, adresu Pilies takas 1, Raudondvario k., Kauno r., arba į norinčių susituokti asmenų pasirinktą ir iš anksto suderintą vietą Kauno rajone.

Dėl detalesnės informacijos kreiptis telefonu (0 656) 78 711.

Asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, nepriklausomai nuo to, kur deklaravę savo gyvenamąją vietą, turi teisę įregistruoti savo santuoką bet kuriame civilinės metrikacijos skyriuje.

Santuokai įregistruoti, turi būti pateikiami: – abiejų pageidaujančių susituokti asmenų užpildytas ir pasirašytas prašymas; – asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas: Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybei patvirtinti turi būti pateikiamas galiojantis Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė; sumokėto nustatyto dydžio valstybės rinkliavos mokesčio už santuokos įregistravimą ir santuokos įrašą liudijančio išrašo išdavimą santuokos dieną išrašas.

Užsienio valstybės pilietis privalo pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba kortelę),  savo valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal jo kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių, gimimo liudijimą ir ištuokos liudijimą jei asmuo yra ištuoktas  mirties liudijimą (buvusio sutuoktinio), jei asmuo yra našlys.

Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti  į lietuvių kalbą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Užsienio piliečiui pažyma apie šeiminę padėtį galioja 6 mėn., jei nenurodyta trumpiau. Tai reiškia, kad Jūs turite susituokti iki pažymos galiojimo pabaigos arba turėsite pristatyti dar vieną atnaujintą pažymą. Pateikiant prašymą turite pristatyti visus reikiamus dokumentus.

Įregistravus santuoką užsienio valstybėje, Jūs turite kreiptis  į bet kurį Lietuvoje esantį Civilinės metrikacijos skyrių arba jungiantis per (MGVDIS (Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistema))

Užsienio valstybėje sudarytą santuoką įtraukiant į apskaitą, turi būti pateikiami:

• prašymas įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką;
• asmens tapatybės dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė);
• užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos įregistravimą (santuokos liudijimas, santuokos sudarymo įrašo išrašas, forma B pagal Konvenciją ar kitas dokumentas);
• užsienio valstybės piliečio paso ar asmens tapatybės kortelės kopija patvirtinta notaro, jei nedalyvauja pats pilietis;
• ištuokos liudijimas, jei sutuoktinis anksčiau buvo sudaręs santuoką, arba buvusio sutuoktinio mirties liudijimas, jeigu sutuoktinis yra našlys;
• užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai (išskyrus asmens tapatybės dokumentą – pasą ar asmens tapatybės kortelę) turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (APOSTILLE), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip ir išversti į lietuvių kalbą.

Civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą įtraukia tik tas santuokas, kurios užsienio valstybėse įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų.

Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos liudijime nurodyta data.

Už užsienio valstybėje įregistruotos santuokos įtraukimą į apskaitą mokamas 10 EUR mokestis.

Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą:

• vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą;
• pilnamečio asmens, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, gimimą.
• Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą gimimą, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikta:
• vaiko tėvų ar vieno iš jų ar pilnamečio asmens prašymas;
• tėvų asmens tapatybės dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė);
• vaiko pasą (jeigu turima kitos valstybės pilietybė);
• užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis gimimo įregistravimą (gimimo liudijimas, gimimo akto įrašo išrašas, forma A pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis ar kitas dokumentas);

Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai (išskyrus asmens tapatybės dokumentą – pasą ar asmens tapatybės kortelę) turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (APOSTILLE), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip ir išversti į lietuvių kalbą.

Norint įtraukti į apskaitą bažnyčioje sudarytą santuoką, susituokusiems asmenims nieko nereikia pateikti, pranešimą apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką per 10 dienų privalo pateikti bažnyčios (religinės bendruomenės ar bendrijos) įgaliotas (įpareigotas) asmuo.

• Įregistruoti ūkininko ūkį gali tik sulaukęs pilnametystės fizinis asmuo, įregistruotas LR gyventojų registre.
• Ūkininkas arba jo partneris privalo turėti išsilavinimą žemės ūkio srityje arba baigti pasirengimo ūkininkavimui kursus, arba turėti 3 metų darbo stažą žemės ūkyje (jei tai asmuo vyresnis nei 50 metų).
• Reikia turėti žemės ūkio, miškų ūkio ar vandens ūkio nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės sklypą.

Dėl papildomos informacijos galite kreiptis į tel. (8 37) 305 582.

Už ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo išdavimą yra imama valstybės nustatyta rinkliava 12 Eur.

Vieno asmens vardu gali būti įregistruotas tik viena ūkis. Tas pats asmuo gali būti kelių ūkininkų partneriu.

Jei ūkyje bus registruotas partneris, sudaroma rašytinė veiklos (partnerystės) sutartis, kurią pasirašo visi ūkininko partneriai. Sutarties kopija turi būti pridėta prie prašymo. Jei partneris sutuoktinis, užtenka laisvos formos sutikimo būti įtrauktam į ūkininko ūkio partnerių sąrašą.

Ūkis registruojamas savivaldybėje, kurios teritorijoje yra ūkio žemė.

Taip, savivaldybė įgyvendina Dalyvaujamojo biudžeto priemonę. Visa informacija čia

Gyventojai, pas kuriuos priklydo gyvūnas, gali patys individualiai jį pristatyti į bet kurią veterinarijos kliniką, kurioje nuskaitytų individualų gyvūnų ženklinimo numerį (mikroschemą) ir padėtų gyvūną gražinti šeimininkui.

Taip pat gyventojai gali informuoti seniūniją, kurios teritorijoje yra pastebėtas bešeimininkis gyvūnas ir jie organizuos  bešeimininkio gyvūno paėmimą.

Leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Į Kauno rajono savivaldybę kreiptis reikia tik tuo atveju, jeigu planuojama aptvarą įrengti aptveriant miško žemę.

Dėl informacijos apie galimybę įrengti aptvarą, aptveriant miško žemę galite kreiptis tel. (+370 37) 305 595

Norit įregistruoti traktorių, savaeigę ar žemės ūkio mašiną ar jų priekabą, reikia pateikti:

1. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
2. Atstovavimą patvirtinantį dokumentą, kai traktorių registruoja savininko atstovas;
3. Ankstesnę traktoriaus registraciją patvirtinantį dokumentą, išduotą užsienyje, kai registruojamas naudotas traktorius. Kai registruojamas naudotas traktorius, kuris užsienyje nebuvo registruotas ir nepateikiamas užsienyje išduotas registravimo dokumentas, pateikiami traktoriaus įsigijimo užsienyje dokumentai arba šalies, kurioje įsigytas traktorius, kompetentingų institucijų patvirtinimas, kad traktorius nebuvo registruotas;
4. Dokumentus, patvirtinančius traktoriaus nuosavybės faktą.
5. Techninius duomenis ir techninę atitiktį patvirtinančius dokumentus, įregistruojant naują traktorių;
6. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą;
7. Dokumentus apie sumokėtą valstybės rinkliavą.

Žemės ūkio technikos registraciją / išregistravimą vykdo Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius. Kontaktas pasiteirauti tel. (8 37) 305 578, el. p. viktor.aleksejevic@krs.lt;