Projektai ir programos
Smurto artimoje aplinkoje prevencija
Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas – įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Paprastai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai – moterys, vaikai, seneliai.
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės – ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas – tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra.
Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.*
Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.*
*Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas
Fizinis smurtas
Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs:
- Mušimas, stumdymas, kratymas.
- Daiktų mėtymas, griebimas už plaukų.
- Smaugimas, dusinimas.
- Kandžiojimas, spjaudymas.
- Izoliavimas, grasinimas ginklu.
- Deginimas, kankinimas ir kt.
Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas – tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. Psichologinio smurto veiksmai:
- Nuolatinės įtampos, streso, baimės jausmo sukėlimas.
- Niekinimas, žeminimas, žodinė agresija.
- Vertimas jaustis kaltu (-a).
- Įsitikinimų išjuokimas.
- skambučių ar el. pašto tikrinimas, persekiojimas.
- Atskyrimas nuo draugų ar šeimos.
- Manipuliavimas ir kt.
Ekonominis smurtas
Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos:
- Draudimas dirbti.
- Pinigų atėmimas verčiant jų prašyti.
- Lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai).
- Šeimos biudžeto kontroliavimas; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.
Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo seksualinę prievartą patyrę asmenys yra linkę tai nuslėpti. Seksualinio smurto veiksmai:
- Vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku.
- Vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu.
- Vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt.
Nepriežiūra
Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra – nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.
- Fizinė nepriežiūra – kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
- Medicininė – kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
- Pedagoginė – kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
- Socialinė – kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti; neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti.
- Psichologinė-emocinė – abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.
Specializuotą kompleksinę pagalbą Kauno rajono gyventojams teikia Moterų teisių asociacija, el. p. mota.mums@gmail.com, tel. Nr. 8 603 89833.
Kauno rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija
Pirmininkė
Rūta Černiauskienė – Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Pirmininkės pavaduotoja
Vilija Žukauskaitė – Specializuoto kompleksinės pagalbos centro konsultantė.
Komisijos sekretorė
Liana Daukantė – Kauno rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė).
Nariai
Kristina Banuškevičienė – SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus vedėja socialiniams reikalams;
Jolanta Beresnevičienė – Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos projektų vadovė;
Dovilė Bubnienė – Kauno apskrities vyrų krizių centro direktorė;
Renata Dubauskė – Kauno arkivyskupijos Caritas programų vadovė, socialinė darbuotoja;
Darius Joneikis – Judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Kauno regiono skyriaus pirmininkas;
Živilė Kėrytė – VšĮ Šeimos santykių instituto projektų vadovė, šeimos mediatorė;
Vidas Kilinskas – Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokuroras;
Vita Kleizienė – Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pavaduotoja;
Gabrielė Petraitė – Kauno rajono savivaldybės administracijos savivaldybės gydytoja;
Daiva Matulevičiūtė – Paramos šeimai centro „Darnūs namai“ socialinė darbuotoja;
Romualda Edita Naučiuvienė – VšĮ „Juventa“ direktorė;
Rasa Olisevičienė – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Kauno rajone;
Monika Puškovienė – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus viršininkė;
Giedrius Ramanauskas – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas;
Renata Valaitytė-Ramuckienė – Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė;
Margarita Venslovienė – Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja;
Kauno rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių įstaigų ir organizacijų, teikiančių socialines paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir organizuojančių smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų) įgyvendinimą, sąrašas.
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS UŽIMTUMO DIDINIMO 2025 M. PROGRAMA
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS UŽIMTUMO DIDINIMO 2024 M. PROGRAMA
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS
2025-02-18
Informacija darbdaviams
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinė apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1-257 „ Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2025 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. TS-57 „Dėl Kauno rajono savivaldybės užimtumo didinimo 2025 m. programos patvirtinimo“, ir Kauno rajono savivaldybės mero 2025 m. vasario 18 d. potvarkiu Nr. MP-208 „Dėl užimtumo didinimo programų įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kviečiame teikti paraiškas Užimtumo didinimo 2025 programai įgyvendinti.
Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo paraiškos priimamos iki 2025 m. kovo 3 d. 12.00 val. Paraiškos gali būti siunčiamos elektroniniu paštu parama@krs.lt, pateikta paštu registruotu laišku, įteikta pašto kurjerio arba organizacijos ar jos įgalioto asmens adresu – Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, Savanorių pr. 371, LT-49500 Kaunas.
Išsamesnę informaciją apie Užimtumo didinimo programos organizavimo sąlygas bei prašymų – paraiškų pildymą teikia Socialinės paramos skyriaus vyriausiasis specialistas (atvejo vadybininkas) Edvinas Urbonas, tel. (+370 37) 30 30 35; el. p. edvinas.urbonas@krs.lt.