Vandžiogalos seniūnija
SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
1. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
1.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.2. studijų kryptis – viešasis administravimas (arba);
1.3. studijų kryptis – vadyba (arba);
1.4. studijų kryptis – ekonomika (arba);
1.5. studijų kryptis – žemės ūkis (arba);
arba:
1.6. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
1.7. darbo patirties trukmė – 5 metai.
2. Transporto priemonių pažymėjimai:
2.1. turėti vairuotojo pažymėjimą (B kategorija).
FUNKCIJOS
1. Apdoroja seniūnijos veiklai vykdyti aktualią informaciją.
2. Atstovauja seniūnijai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
3. Konsultuoja su seniūnijos veikla susijusiais klausimais.
4. Planuoja, organizuoja ir kontroliuoja tiesiogiai pavaldžių asmenų darbą.
5. Priima su seniūnijos veikla susijusius sprendimus.
6. Rengia ir teikia informaciją su seniūnijos veikla susijusiais klausimais.
7. Rengia ir teikia pasiūlymus su seniūnijos veikla susijusiais klausimais.
8. Rengia su seniūnijos veikla susijusius dokumentus.
9. Vadovauja seniūnijos veiklų vykdymui arba prireikus vykdo seniūnijos veiklas.
10. Valdo seniūnijos žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir tvirtina gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus.
12. Šaukia seniūnaičių ir seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų atstovais.
13. Rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą, jo įgyvendinimo ataskaitą, su seniūnaičiais ir gyventojais aptaria metinio veiklos plano įgyvendinimo rezultatus, teikia seniūnijos veiklos ataskaitą.
14. Teikia seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje.
15. Pagal kompetenciją dalyvauja darbo grupių ir komisijų veikloje.
16. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.
Vandžiogala – miestelis Kauno rajono šiaurinėje dalyje, nutolęs nuo rajono centro 29 km. Šiaurinėje dalyje ribojasi su Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnija, Jonavos rajono Kulvos seniūnija. Rytuose su Jonavos rajono Žeimių seniūnija, Kauno rajono Lapių seniūnija. Pietuose su Kauno rajono Domeikavos seniūnija, vakaruose su Kauno rajono Babtų seniūnija.
Seniūnijos plotas 12 631 ha. Čia įsikūrę 27 kaimai. Šiuo metu seniūnijoje gyvena beveik 2000 gyventojų (Vandžiogalos miestelyje – apie 1000).
Vandžiogala įsikūrusi prie Urkos upelio. Vietovės vardas sudėtas iš dviejų žodžių: „Vandys" ir „galas", reiškia Vandžių (asmenvardis) gyvenamosios vietovės dalį ar kaimą. Kai kas vietovę vadina Vendžiogala, bet neteisingai: tai lenkų iškreipto pavadinimo (Wendziagola) įtaka. Ir kryžiuočių kronikose rašoma Wandyagel, o XVI a. senąja slavų kalba rašytuose dokumentuose – Vondziakgola.
Vandžiogala sena ir žinoma nuo XIV a. Kryžiuočių kronikos mini, kad Ragainės vicekomtūras Markvardas Schulbachas, 1384m. Ordino atsiųstas į Lietuvą paremti Vytauto prieš Skirgailą, radęs Vandžiogalos šventykloje susirinkusių žmonių, pradėjęs aršias kautynes. Įveikė vokiečiai: 120 lietuvių žuvo iškart, kiti išbėgioję ar patekę į nelaisvę, 300 jų paėmęs komtūras, 200 – Vytautas.
Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikais, Vandžiogalos dvaras priklausė Jonui ir Marijai Rastauskams, Chlopickiams, Hartovskiams ir kitiems. Prie dvaro augo ir miestelis, kuriam 1643 m. suteiktos prekybinės privilegijos.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui 1945 m. Vandžiogalos valsčiaus teritorijoje susikūrė kelios apylinkės.
1948 metais visos apylinkės buvo sujungtos į vieną ir pavadintos Vandžiogalos apylinkės vardu.
Turtinga istorine patirtimi garsėjantis kraštas – iki šiol labai daugiatautis. Vandžiogaloje pinasi lietuvių, rusų, lenkų istorinis, etnografinis, religinis, kultūrinis paveldas, tradicijos, kurias puoselėja vietos entuziastai.
Vandžiogala – žemdirbių kraštas: per 70 proc. žemės tebenaudojama žemės ūkiui.
Ramaus miestelio snaudulį vaiko aktyvūs kultūrinio gyvenimo organizatoriai, atnaujintose Vandžiogalos sporto ir žaidimų aikštelėse aidi jauni balsai: jau keletą metų Vandžiogalos gimnazijoje nebemažėja mokinių.
Parengta pagal knygą „Pakaunės dešimtmečiai“ (Sudarytojas Petras Garnys)
Jolanta Bukauskienė
Zofija Pilypienė