Vilikijos seniūnija
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
VILKIJOS SENIŪNIJOS
SENIŪNO
PAREIGYBĖS APRAŠYMAS
I SKYRIUS
PAREIGYBĖS CHARAKTERISTIKA
1. Pareigybės lygmuo – V pareigybės lygmuo.
2. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.
II SKYRIUS
FUNKCIJOS
3. Apdoroja seniūnijos veiklai vykdyti aktualią informaciją.
4. Atstovauja seniūnijai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
5. Konsultuoja su seniūnijos veikla susijusiais klausimais.
6. Planuoja, organizuoja ir kontroliuoja tiesiogiai pavaldžių asmenų darbą.
7. Priima su seniūnijos veikla susijusius sprendimus.
8. Rengia ir teikia informaciją su seniūnijos veikla susijusiais klausimais.
9. Rengia ir teikia pasiūlymus su seniūnijos veikla susijusiais klausimais.
10. Rengia su seniūnijos veikla susijusius dokumentus.
11. Vadovauja seniūnijos veiklų vykdymui arba prireikus vykdo seniūnijos veiklas.
12. Valdo seniūnijos žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
13. Neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir tvirtina gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus.
14. Šaukia seniūnaičių ir seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų atstovais.
15. Rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą, jo įgyvendinimo ataskaitą, su seniūnaičiais ir gyventojais aptaria metinio veiklos plano įgyvendinimo rezultatus, teikia seniūnijos veiklos ataskaitą.
16. Teikia seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje.
17. Pagal kompetenciją dalyvauja darbo grupių ir komisijų veikloje.
18. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.
III SKYRIUS
SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
19. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:0
19.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
19.2. studijų kryptis – viešasis administravimas (arba);
19.3. studijų kryptis – vadyba (arba);
19.4. studijų kryptis – ekonomika (arba);
19.5. studijų kryptis – žemės ūkis (arba);
arba:
19.6. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
19.7. darbo patirties trukmė – 5 metai.
20. Transporto priemonių pažymėjimai:0
20.1. turėti vairuotojo pažymėjimą (B kategorija).
IV SKYRIUS
KOMPETENCIJOS
21. Bendrosios kompetencijos ir jų pakankami lygiai:0
21.1. vertės visuomenei kūrimas – 4;
21.2. organizuotumas – 4;
21.3. patikimumas ir atsakingumas – 4;
21.4. analizė ir pagrindimas – 4;
21.5. komunikacija – 4.
22. Vadybinės ir lyderystės kompetencijos ir jų pakankami lygiai:0
22.1. strateginis požiūris – 4;
22.2. veiklos valdymas – 4;
22.3. lyderystė – 4.
23. Specifinės kompetencijos ir jų pakankami lygiai:0
23.1. informacijos valdymas – 4.
24. Profesinės kompetencijos ir jų pakankami lygiai:0
24.1. veiklos planavimas – 4.
Tolstant į rajono gilumą, krašto kelias, vinguriavęs šalimais per pagarbų atstumą nuo Nemuno, už Paštuvos botaninio draustinio staigiai neria žemyn. Kairėje sumėlynuoja upės vandenys, o dešinėje į kuprotą aukštą kalvą ropščiasi namai ir namukai.
Tai – Vilkija. Sena mūsų protėvių gyvenvietė. Ir Vilkijos vardas, kilęs dėl kadaise panemuniais siautėjusių vilkų, labai senas. Pirmą kartą neiškraipytas paminėtas 1426 m. Vytauto Didžiojo laiškuose kryžiuočių ordino magistrui. Vilkijos apylinkėse tuomet ten buvo įkurtas Didžiojo kunigaikščio dvaras.
Vilkija, kaip daugelis to meto panemunės gyvenviečių, prasidėjo nuo gynybinės pilies. Spėjama, ją buvus dabartiniame Jaučakių piliakalnyje. Jai, kaip ir Kaunui, Paštuvai, Veliuonai teko atremti ne vieną kryžiuočių antpuolį.
Dvaras ir muitinė – dvi XV a. Vilkijos spartaus augimo paskatos. Dvaras skatino visuomeninį gyvenimą, o 1450 m. minima muitinė – ekonominį proveržį. „Tai buvo vienintelis ir pats svarbiausias prūsų ir Lietuvos prekybos kelias“, – rašė Z. Ivinskis.
Dar labiau Vilkija suklestėjo XVI a. Ji jau tituluojama miestu, turinčiu herbą, Magdeburgo teises.
Visiems laikams į dramatišką Vilkijos istoriją įėjo 1863 m. kovo 28-oji. Tą ankstyvo pavasario dieną sukilėliai užpuolė caro gvardijos bataliono pirmąją kuopą ir ją sumušė. Tačiau to meto nelaimės – karai ir marai, gaisrai ir epidemijos – gerokai apnaikino Vilkiją.
Šiandien Vilkija – unikalios urbanistinės struktūros miestelis. Čia nėra išskirtinės architektūros statinių, nors ji – senas miestas. Specialistai mano, kad miestelyje vertinga visų statinių visuma, labai gerai įkomponuota į įdomų vietovės reljefą.
Nepakartojama yra miesto panorama, atsiverianti nuo Nemuno kairiojo kranto. O grožėtis ramiai plaukiančio Nemuno vingiais galima iš bažnyčios šventoriaus.
Šiuo metu Vilkijoje gyvena per 2200 gyventojų. Čia veikia gimnazija, žemės ūkio mokykla, vaikų lopšelis-darželis, biblioteka, paštas, policijos nuovada, gaisrinė, slaugos ligoninė.
Lankytojus kviečia ir istorijos puslapius atveria legendinių asmenybių – Antano ir Jono Juškų etnografinis muziejus.
Gintarė Zakarauskienė
Zita Jasiukevičienė