Raudondvario seniūnija
Daiva Bulotienė
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
RAUDONDVARIO SENIŪNIJOS
SENIŪNO
PAREIGYBĖS APRAŠYMAS
I SKYRIUS
PAREIGYBĖS CHARAKTERISTIKA
1. Pareigybės lygmuo – skyriaus (biuro, tarnybos) vadovas (V lygmuo).
2. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.
II SKYRIUS
FUNKCIJOS
3. Apdoroja seniūnijos veiklai vykdyti aktualią informaciją.
4. Atstovauja seniūnijai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis.
5. Konsultuoja su seniūnijos veikla susijusiais klausimais.
6. Planuoja, organizuoja ir kontroliuoja tiesiogiai pavaldžių asmenų darbą.
7. Priima su seniūnijos veikla susijusius sprendimus.
8. Rengia ir teikia informaciją su seniūnijos veikla susijusiais klausimais.
9. Rengia ir teikia pasiūlymus su seniūnijos veikla susijusiais klausimais.
10. Rengia su seniūnijos veikla susijusius dokumentus.
11. Vadovauja seniūnijos veiklų vykdymui arba prireikus vykdo seniūnijos veiklas.
12. Valdo seniūnijos žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.
13. Neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir tvirtina gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus.
14. Šaukia seniūnaičių ir seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas, organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų atstovais.
15. Rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą, jo įgyvendinimo ataskaitą, su seniūnaičiais ir gyventojais aptaria metinio veiklos plano įgyvendinimo rezultatus, teikia seniūnijos veiklos ataskaitą.
16. Teikia seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje.
17. Pagal kompetenciją dalyvauja darbo grupių ir komisijų veikloje.
18. Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su įstaigos veikla susijusius pavedimus.
III SKYRIUS
SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
19. Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:0
19.1. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
19.2. studijų kryptis – viešasis administravimas ar;
19.3. studijų kryptis – vadyba ar;
19.4. studijų kryptis – ekonomika ar;
19.5. studijų kryptis – žemės ūkis;
arba:
19.6. išsilavinimas – aukštasis universitetinis išsilavinimas (ne žemesnis kaip bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija;
19.7. darbo patirtis – dokumentų valdymo srities patirtis;
19.8. darbo patirties trukmė – ne mažiau kaip 5 metai.
20. Transporto priemonių pažymėjimai:0
20.1. turėti vairuotojo pažymėjimą (b kategorija).
IV SKYRIUS
KOMPETENCIJOS
21. Bendrosios kompetencijos ir jų pakankami lygiai:0
21.1. vertės visuomenei kūrimas – 4;
21.2. organizuotumas – 4;
21.3. patikimumas ir atsakingumas – 4;
21.4. analizė ir pagrindimas – 4;
21.5. komunikacija – 4.
22. Vadybinės ir lyderystės kompetencijos ir jų pakankami lygiai:0
22.1. strateginis požiūris – 4;
22.2. veiklos valdymas – 4;
22.3. lyderystė – 4.
23. Specifinės kompetencijos ir jų pakankami lygiai:0
23.1. informacijos valdymas – 4.
24. Profesinės kompetencijos ir jų pakankami lygiai:0
24.1. veiklos planavimas – 4.
Raudondvaris – gražus vidurio Lietuvos miestelis, garsėjantis turtinga istorine praeitimi, architektūriniu dvaro ansambliu, apsuptas gamtos bei nestingantis įvairių kultūrinių renginių. Iš viso Lietuvoje galima suskaičiuoti net 7 Raudondvarius. Kauno rajone – didžiausias šalyje, įsikūręs šalia dviejų upių – Nemuno ir Nevėžio santakos.
Raudondvario plotas – apie 6,7 ha. Miestelyje gyvena apie 4300 gyventojų, o su aplinkiniais kaimais – apie 6000.
Tai – viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių. Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu arba Aukštuoju Dvaru, nuo XVII a. pradžios šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, kol galiausiai susiformavo dabartinis miestelio pavadinimas.
Jo istorija neatsiejama nuo Raudondvario dvaro istorijos. Architektūros ansamblio, kurį sudarė XVII a. 1-osios pusės renesanso pilies rūmai, šiaurinė ir pietinė oficinos, oranžerija, liokajaus namas, arklidės, ūkvedžio namelis, šiaurinis ir pietinis svirnai, ledainė ir parkas (užveistas XIX a.). Dvaro mūrų spalva suteikė pavadinimą ir visai gyvenvietei. Nors rūmai vadinami pilimi ir turi pilies bruožų (bokštas, šaudymo angos), tačiau gynybinės reikšmės neturėjo, sienas būtų nesunkiai įveikusios to meto patrankos. Tai buvo reprezentaciniai rūmai.
Pasakojama, kad pilies pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė. LDK feodalų kare su Rusija (1659 m.), caro kariuomenės Kauno įgulos išpuolio metu, rūmai išplėšti, o mediniai dvaro pastatai sudeginti, tačiau per vienus metus atstatyti. Nuo 1662 metų dvaras keliavo iš rankų į rankas tarp Radvilų, Vorlovskių ir Zabielų, kol 1819 metais jį įsigijo Tiškevičiai.
Tiškevičių valdymo laikotarpiu Raudondvario dvaras garsėjo kaip kultūros, meno centras. Jie restauravo rūmus, pastatė oranžeriją, sutvarkė arklides, įkūrė parką. Veikė dvaro orkestras, kurį laiką ir teatras, sukaupta daugiau kaip 20 tūkst. knygų biblioteka.
Tarpukario metais dvaro rūmai tapo moterų globos komiteto vaikų namais, o Antrojo pasaulinio karo metais besitraukdama vokiečių kariuomenė rūmus sunaikino.
1944 m. Raudondvario rūmų pietinėje oficinoje ir arklidėse įsikūrė mašinų-traktorių stotis (MTS). Naujasis šeimininkas – rusų tautybės direktorius naikino viską, kas dar priminė grafus.
1958 m. dvare įsikūrė Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institutas. 1959–1973 m. pagal architektų S. Čerškutės ir V. Jurkšto projektą pilies dvaro ansamblis atstatytas, paryškinti renesanso bruožai.
Nuo 1993 m. Raudondvario dvaras tapo kultūros centru, rūmuose įrengta Raudondvario, grafų Tiškevičių istorijos bei kompozitoriaus J. Naujalio ekspozicija, o nuo 2002 m. jo garbei atidarytas memorialinis muziejus.
Raudondvario dvaras nuo 2008 m. priklauso Kauno rajono savivaldybei, ansambliui suteiktas kultūros paminklo statusas. Visam dvaro statinių kompleksui sutvarkyti iš ES fondų ir savivaldybės biudžeto atseikėta apie 20 mln. Lt.
Raudondvario dvare įsikūrė civilinės metrikacijos skyrius, Kauno rajono muziejus bei parodų salės. Parko teritorijoje veikia Menų inkubatorius, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, Raudondvario oranžerija-restoranas.
Raudondvario seniūnijoje veikia gimnazija, Anelės ir Augustino Kriauzų mokykla-darželis, vaikų darželis „Riešutėlis“. Seniūnijos pastate yra Raudondvario kultūros centras (pastatytas 1970 m., 320 vietų salė, teatrinė scena), Garliavos meno mokyklos filialas, biblioteka, paštas, policijos nuovada. Didžiojoje gatvėje veikia poliklinika su vaistine. Nuo 1938 m. atnaujinta Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia. Šalia stovi paminklas kompozitoriui Juozui Naujaliui, pastatytas 1994 m. Veikia organizacija „Caritas“. Yra Raudondvario kapinės, medelynas, girininkija. Romo Juozapo Liekio sodyboje įkurtas Amatų centras.
Raudondvaryje veikia nemažai privačių įmonių: 5 maisto bei buities prekių parduotuvės, žvejo reikmenų parduotuvė, kepyklėlė, turgelis, ūkinių prekių parduotuvė, autoservisas, gėlių bei mėsos gaminių kioskai, dėvėtų drabužių parduotuvės, picerija. Taip pat teikiamos kirpyklų, siuvimo, veterinarijos, bitininkystės, laidojimo paslaugos.
Parengta pagal knygą „Pakaunės dešimtmečiai“ (Sudarytojas Petras Garnys)
Dovilė Kymantienė
Nijolė Daukantienė