Senkapiai
Antalkių, vad. Šilelio kalva (UK 5076), valstybės saugomas
Kapinynas yra 1,3 km į š. š. r. nuo Žvirgždės ir Karklės santakos, 1 km į š. v. nuo Kauno–Jurbarko kelio ir 0,2 km ta pačia kryptimi nuo Žvirgždės kair. kranto, 0,6 km į v. nuo Karklės deš. kranto, Kauno miškų urėdijos Kulautuvos g-jos Pakarklės miškas, 31 kvartalo š. r. dalis. Į p. v. yra upelio slėnis, į p. r. ir š. r. – dirbami laukai. Kapinynas įrengtas masyvioje, pailgoje š. r. – p. v. kryptimi kalvoje, kuri dabar apaugusi pušynu. Teritorija masyvi, mišku apaugusi kalva, plotas 470 m ilgio š. r. – p. v. kryptimi ir iki 180 m pločio.
Radiniai – įmovinis kirvis, antkaklėkūginiais galais, kryžinis smeigtukas.
Kultūrinė vertė – archeologinė.
Datuojama – III–IV a.
Bivylių kapinynas (UK 16354), valstybės saugomas
0,6 km į š. v. nuo Kauno–Babtų keliokryžkelės su keliu į Užliedžius, 0,3 km į v. p. v. nuo Kauno–Babtų kelio ir 0,1 km į r. nuo Nevėžio kair. kranto. Iš š., r. ir p. juosia Nevėžio slėnio pievos, į v. leidžiasi krūmais apaugęs šlaitas į Nevėžio salpą. Kapinynas buvo įrengtas Nevėžio slėnyje esančioje pakilumoje. Šiuo metu čia yra dirvonuojantis laukas. 200 m ilgio š. v. – p. r. kryptimi ir iki 120 m pločio.
Teritorijos plotas -20300,00.
Kultūrinė vertė – archeologinė.
Radiniai – geležinė balnakilpė, geležinio peilio fragmentas, žalvariniai skambalėliai, apdegę žalvarinių dirbinių fragmentai, žiestų puodų šukės, titnago dirbiniai.
Datuojama – IX–XIV a.
Daučionių kapinynas (UK 16355, A343), valstybės saugomas
1,1 km į r. nuo Dubysos ir Nemuno santakos, 0,2 km į p. r. nuo Kauno–Jurbarko kelio kryžkelės su keliu į Čekiškę ir 0,1 km į š. r. nuo Nemuno deš. kranto. Į š. r. yra Kauno–Jurbarko kelias, į p. v. – Nemunas, į š. r. – keliukas, už kurio yra Daučionių senovės gyvenvietė II. Teritorijos paviršius dirvonuojantis, gana lygus, 250 m ilgio š. v. – p. r. kryptimi ir iki 150 m pločio. Teritorijos plotas – 31000,00.
Kapinynas įrengtas Nemuno slėnyje, nežymioje smėlingoje pakilumoje, ilgą laiką buvo ariamas. Dabar čia yra ganyklos.
Kapinyno teritorijoje rasta žalvarinė antkaklė kūginiais galais, juostinės apyrankės, įvijėlės, plokštelės, geležinės balnakilpės fragmentas, spyna, žąslas, neaiškių geležinių dirbinių fragmentai, gintarinis karolis, emalio karoliai, lipdytų ir žiestų puodų šukės.
Kultūrinė vertė – archeologinė.
Datuojama – I–XIV a.
Jadagonių kapinynas, Jadagonių kaimas, Zapyškio seniūnija, Kauno r.
Kapinynas yra 0,8 km į PR nuo Jadagonių piliakalnio, 0,46 km į R nuokelio Kaunas – Pavilkijys kair. Nemuno krante. Kapinyno teritorija 80 m Š-P, 80m V-R kryptimi.
Teritorijos plotas – 0,56 ha.
Kultūrinė vertė – archeologinė.
Kriemalos kapinynas (UK 5047), valstybės saugomas
0,4 km į š. nuo Kriemalos senovės gyvenvietės, 0,2 km į p. v. nuo Kriemalos senovės gyvenvietės II ir 0,1 km į š. r. nuo Nemuno deš. kranto. Iš v. riboja Nemuno paplūdimys, iš r. ir p. juosia Nemuno slėnio pievos. Palyginti lygus, tik r. dalyje eina supustytas ar Nemuno suneštas gūbrys, apaugęs mišku. Netaisyklingo keturkampio formos, 220 m ilgio š.–p. kryptimi ir iki 170 m pločio. Kapinynas buvo įrengtas Nemuno slėnyje apie 100 m į r. nuo deš. kranto. Paviršius gana lygus, tik r. pakraštyje yra supustytas ar Nemuno suneštas gūbrys. Kapinynas apaugęs pušynu.
Teritorijos plotas - 35500,00.
Kultūrinė vertė – archeologinė.
Radiniai – sidabrinių papuošalų dalys (pasaginių segių, apyrankių, žiedo, kabučio), žalvariniai papuošalai (antkaklės, įvijiniai antsmilkiniai, segės, apyrankės žiedai, žvangučiai), geležiniai įmoviniai kirviai, įmoviniai ietigaliai, žirgų kamanų liekanos, monetos.
Datuojama – 4 kapai datuojami II-III a., 3 kapai – V–VI a.
Kulautuvos kapinynas (UK 30288), valstybės saugomas
1,6 km į š. v. nuo Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios, 0,35 km į š. r. nuo Nemuno deš. kranto ir 0,15 km į p. nuo Klevinės kair. kranto. Kapinyną supa Nemuno ir Kleivinės slėnis. Ilgą laiką kapinynas buvo ariamas.
Teritorijos plotas – 75600,00.
Kultūrinė vertė – archeologinė.
Radiniai – žalvarinės antkaklės trimitiniais galais fragmentai, peilio apkalas, žalvarinė plokštelė.
Datuojama – I–II, X–XIV a.
Masteikių kapinynas (UK 6008), valstybės saugomas
0,6 km į p. nuo Lepšiškių piliakalnio, vad. Batareika ir 0,2 km į š. r. nuo Marilės ir Neries santakos, į p. nuo Kauno–Žeimių kelio. Į š. yra Kauno–Žeimių kelias, į p. – Neris. Kapinynas įrengtas Neries slėnyje, pirmos viršsalpinės terasos lygumoje. 180 m ilgio r. – v. kryptimi ir iki 160 m pločio. Kapinynas ilgą laiką buvo ariamas.
Teritorijos plotas – 23000,00.
Kultūrinė vertė – archeologinė.
Radiniai – degintiniuose kapuose aptikti apdegę žalvariniai papuošalai ar jų fragmentai (vytinės antkaklės dalys, segių fragmentai, įvijinis žiedas, įvijos, skardelės pakabučiai). Beveik visuose žirgų kapuose rasti dvinariai arba trinariai žąslai su grandimis. Dažnai žirgai buvo su sidabru puoštomis kamanomis, kurių išlikę tik fragmentai, bei dideliais žalvariniais žvangučiais. Karčiai buvo puošti žalvarinėmis įvijomis bei skardelėmis. Kai kuriuose kapuose buvo rasta geležinių skambalų, balno kilpų, apyuodegio papuošimų. Viename kape buvo įdėtas balnas, o viename – vytinė antkaklė. Pusėje griautinių žmonių kapų įkapių nebuvo arba rasta tik po vieną kitą daiktelį. Dažniausiai aptinkama įkapė – peiliai. Vyrų kapuose aptikta geležinių ir žalvarinių sagčių, trijuose kapuose rasta po įmovinį ietigalį.
Datuojama – Griautiniai žmonių kapai datuojami XV–XVII a., griautiniai žirgų kapai – XIII–XIV a.
Riogliškiškių kapinynas (UK 5997), valstybės saugomas
Kapinynas yra smėlio kalvoje.
Teritorijos plotas – 11000.
Kultūrinė vertė – archeologinė.
Datuojama – V–VI, XI–XII a.
Rupunionių kapinynas (UK 5048) vad. Kapukalniu, Sidabriniu kalnu, valstybės saugomas
1,1 km į p. nuo Kauno–Jurbarko kelio kryžkelės su keliu į Virbaliūnus, 0,45 km į p. v. nuo Kauno–Jurbarko kelio ir 0,1 km į š. nuo Rupunionių k. kapinių. Kapinynas įrengtas kalvelėje, kurios nuolaidus š. šlaitas leidžiasi į gilų slėnį. Kitose pusėse kalvelė tik nežymiai pakyla nuo gretimų laukų. Kalną, vadinamą „Kapų kalnu" arba „Sidabriniu kalnu", vardas esą kilęs nuo to paties pavadinimo balos, nes pasakojama, kad traukiantis Napoleono kariuomenei, begirdant baloje arklius, iškritęs žiedas. Dirvonuojantis, š. r. – p. v. kryptimi kapinyną kerta keliukas. Kapinynas ilgą laiką buvo ariamas.
Teritorijos plotas – 9600,00.
Kultūrinė vertė – archeologinė.
Radiniai – keturiuose kapuose rasti 5 įmoviniai ietigaliai, įmovinis kirvis, 3 žalvariniai įvijiniai žiedai, 3 gintariniai karoliai ir 1 žalvarinė bei 2 geležinės sagtys. Ginklų lobį sudarė 54 geležiniai daiktai: 49 ietigaliai, 3 vienašmenių kalavijų dalys, geležinis kalavijo rankenos skersinis ir peilis.
Datuojama – 4 kapai su įkapėmis datuojami VI a., 2 kapų chronologija neaiški, vienas datuojamas XIX a.
Stanislavos kapinynas (UK 27069), valstybės saugomas
Kapinyną supa dirbami laukai, apie 20 m į p. v. yra Kauno–Jurbarko kelias. Kapinynas buvo įrengtas nežymioje Nemuno slėnyje esančioje kalvelėje, kuri dabar yra dirbamame lauke. 90 m ilgio š. v. – p. r. kryptimi ir 40 m pločio, laukas gana lygus, dirbamas.
Kultūrinė vertė – archeologinė.
Radiniai – geležinis pentinis plačiaašmenis kirvis, įtveriamasis peilis, diržo sagtis, žalvarinė apskrita kiauraraštė ratelio formos segė, apskrita plokštinė segė. Kaimavietės radiniai: žalvariniai žiedai, peilių kriaunų apkalai, švininės kulkos, keramika. Akmens a. gyvenvietės: titnaginiai dirbiniai.
Teritorijos plotas - 4500,00.
Datuojama – XIV–XVI a. Kapinyno teritorijoje aptikti kaimavietės radiniai – XVII–XVIII a.