Valstybės saugomas

Iš š. r. gyvenvietę riboja Zapyškio–Mikytų kelias, iš š. v. – Ovos upė, į š. yra piliakalnis, į p. – laukai. Gyvenvietė yra į pietus nuo piliakalnio esančioje gretimoje aukštumoje.

Teritorijos plotas – 350 m ilgio r.–v. kryptimi ir iki 200 m pločio.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Valstybės saugomas

Gyvenvietė yra 0,2 km į š. nuo Karklės ir Nemuno santakos ir 50 m į r. nuo Nemuno deš. kranto, į š. nuo Brūžės k. kapinių. Senovės gyvenvietė yra Nemuno slėnyje, ant kranto šlaitą siekiančios smėlio pakilumos. Ilgą laiką buvo ariama, dalį teritorijos nuplovė Nemunas. Teritorijos paviršius lygus. Kultūrinis sluoksnis sunaikintas arimo, radiniai buvo iki 50 cm storio arimo sluoksnyje.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Teritorijos plotas – 4600.

Radiniai – puodų šukės, moneta (Lenkijos Jono Kazimiero 1664 m. šilingo klastotė), plokštelinės segės fragmentas, 2 sagos, diržo ir peilio apkalai.

Datuojama – XIV–XVII a.

Valstybės saugomas

Į ŠV ir PR tęsiasi gana lygūs Nemuno slėnio laukai, iš PR riboja Jackaravio upelis, iš PV – krūmais apaugęs Nemuno krantas, į ŠR kyla Nemuno slėnio šlaitas; slėnio pakraščiu nutiestas Kauno–Jurbarko kelias, dabar ribojantis senovės gyvenvietę iš ŠR. Lygus Nemuno slėnio laukas, dirvonuojantis. Ilgą laiką buvo ariama.

Teritorijos plotas – 5,02 ha.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Radiniai – lipdytų puodų grublėtu ir lygiu paviršiumi šukės, žiestų puodų šukės.

Datuojama I t-mečio II pusė – II t-mečio pr.

Valstybės saugomas

Iki 1,5 m aukščio nežymi dirvonuojanti kalvelė. Senovės gyvenvietę supa kiek žemesnės Nemuno slėnio pievos, 0,1 km į PR yra Daučionių kapinynas.

Teritorijos plotas –2,37 ha.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Radiniai – titnaginiai dirbiniai: grandukai, gremžtukai, peiliai, kirvis, skaldytiniai.

Datuojama – Mezolito laikotarpis.

Valstybės saugomas

0,2 km į š.–š. v. nuo Marilės ir Neries santakos ir 0,1 km į š. v. nuo Masteikių kapinyno, į š. nuo Kauno–Žeimių kelio, Marilės deš. krantas. Iš p. senovės gyvenvietę riboja Kauno–Žeimių kelias, į š. r. – Marilės upelis, į v. yra dirbamas laukas.

220 m ilgio š. – p. kryptimi ir iki 180 m pločio. Senovės gyvenvietė yra Neries slėnyje, lygiame, kiek aukštėjančiame š. kryptimi lauke. Kultūrinis sluoksnis – iki 70 cm storio. Ilgą laiką senovės gyvenvietė buvo ariama.

Teritorijos plotas – 38 400.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Radiniai – lipdyta lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiesta keramika. Gausūs atsitiktiniai radiniai yra laikomi Lapių vidurinės mokyklos kraštotyros muziejuje.

Datuojama – I tūkst. vid. – II tūkst. vid.

Valstybės saugomas

0,7 km į p. r. nuo Jadagonių piliakalnio, vad. Raguvos kalnu, 0,5 km į r. nuo Zapyškio–Kriūkų kelio ir 50 m į v. nuo Nemuno kair. kranto. Gyvenvietė buvo įsikūrusi Nemuno slėnyje. Dabar čia gana lygus šlaitas, nusileidžiantis į Nemuno salpą. Ilgą laiką senovės gyvenvietė buvo ariama. Š. r. teritorijos dalyje (prie keliuko kryžkelės) yra geologų gręžinys. Teritorijos plotas – 220 m ilgio š.–p.kryptimi ir iki 75 m pločio.

Teritorijos plotas –15 800.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Radiniai – lipdytos ir žiestos keramikos šukės, geležies šlakas, titnago skeltės, geležinis strypelis.

Datuojama – XVI–XVII a.

Valstybės saugomas

Į š. yra Piliakalnio, o į p. v. – Pilies upelis, į v. – piliakalnis, į r. tęsiasi kolektyviniai sodai. Gyvenvietė yra į r. nuo Jaučakių piliakalnio, esančioje gretimoje aukštumoje. Kultūrinis sluoksnis sužalotas arimo ir statybų. Labiausiai pažeista centrinė gyvenvietės dalis, išlikusi tik apatinė 10–15 cm storio dalis. Gyvenvietės pakraščiuose kultūrinio sluoksnio storis siekia 50–60 cm storio ir jį saugo vėlyvi supiltiniai sluoksniai.

Teritorijos plotas –320 m ilgio r. v. kryptimi ir iki 300 m pločio.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Radiniai – lipdyta grublėtu paviršiumi ir žiesta keramika, molio tinkas, galąstuvas, geležies gargažės.

Datuojama – I tūkst. II p. – II tūkst. pr.

Valstybės saugomas

0,5 km į š. nuo Karklės ir Nemuno santakos, 0,2 km į š. v. nuo Brūžės senovės gyvenvietės ir 50 m į r. nuo Nemuno deš. kranto. Į p. v. ir rytus riboja keliukai, š. tęsiasi Nemuno slėnio laukai. Gyvenvietė ilgą laiką buvo ariama.

Kriemalos ir Brūžės senovės gyvenvietės anksčiau greičiausiai buvo viena ištisinė gyvenvietė. Į dvi atskiras teritorijas ji išsiskiria dėl geriau išlikusio kultūrinio sluoksnio tose vietose.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Teritorijos plotas – 34 900.

Radiniai – lipdyta lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiesta keramika.

Datuojama – I tūkst. pab. ir II tūkst. I pusė.

Valstybės saugomas

0,3 km į r., p. r. nuo Nemuno deš. kranto ir 0,2 km į š. r. nuo Kriemalos kapinyno. Iš r. senovės gyvenvietę riboja miško keliukas, iš kitų pusių juosia žemesnės Nemuno slėnio pievos. Didesnė dalis apaugusi pušynu, dalis dirvonuoja. Netaisyklingo keturkampio formos, 170 m ilgio š.–p. kryptimi ir iki 90 m pločio.

Senovės gyvenvietė buvo įsikūrusi Nemuno slėnyje esančioje nedidelėje smėlio kalvelėje. Į r. nuo kalvelės kyla status Nemuno slėnio šlaitas, iš kitų pusių juosia Nemuno slėnio pievos. Kalvelės viršus lygus, apaugęs pušynu. Šiaurės vakarinis šlaitas kiek statesnis. Jis nusileidžia į daubą, buvusią Nemuno protaką. Ilgą laiką senovės gyvenvietė buvo ariama, pustoma.

Teritorijos plotas – 12 600.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Radiniai – 438 titnaginiai radiniai: 334 nuoskalos ir skeltės bei 104 dirbiniai ar jų dalys. Iš titnaginių dirbinių paminėtini skaldytiniai, grandukai, gremžtukai, grąžteliai, ašmenėliai, rėžtukai, peiliai, pergraužtinis kirvelis (ruošinys), kurie saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune.

Datuojama – mezolitas.

Valstybės saugomas

2 km į š. v. nuo Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios ir 0,35 km į š. r. nuo Nemuno deš. kranto, slėnyje, Klevinės upelio kair. krante, gana lygiame, nežymiai aukštėjančiame š. r. kryptimi lauke. Ilgą laiką buvo ariama.

Teritorijos plotas – 6,10 ha.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Radiniai – lipdytų puodų grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestų puodų šukės, titnago dirbiniai, geležies šlako, 3 sidabriniai lydiniai, 1 žalvarinis lydinys, 5 sidabrinių lydinių dalys, žalvarinė apyrankė ir žalvarinis kabutis.

Datuojama – I tūkst. – II tūkst. I pusė.

Valstybės saugomas

1 km į š. v. nuo Lupienės ir Neries santakos, 0,1 km į š. nuo Neries deš. kranto, į š. nuo Kauno–Žeimių kelio. Senovės gyvenvietė yra Lentainių piliakalnio p. ir š. v. papėdėse. Gyvenvietės dalis, esanti p. piliakalnio papėdėje, sunaikinta 1938 m. nutiesus kelią, o vėliau įkūrus kolektyvinius sodus. Š. v. Piliakalnio papėdėje esanti gyvenvietės dalis stipriai nukentėjusi žemės ūkio ir statybų metu. Gyvenvietės, esančios Neries slėnyje, kultūrinis sluoksnis saugomas sąnašinių ir supiltinių virš jo esančių sluoksnių.

Teritorijos plotas – 320 m ilgio š.–p. kryptimi ir iki 160 m pločio.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Radiniai – lipdyta grublėtu paviršiumi ir žiesta keramika, molio tinkas.

Datuojama – I tūkst. II p. – II tūkst. pr.

Valstybės saugomas

Senovės gyvenvietė yra 1,05 km į R nuo Nemuno ir Nevėžio upių santakos, 0,37 km į P nuo Raudondvario bažnyčios, 0,35 km į PPR nuo Raudondvario akmens a. stovyklos ir 0,2 km į ŠV nuo tilto per Nevėžį kelyje Kaunas–Jurbarkas, į Š nuo dešiniojo Nevėžio kranto. Senovės gyvenvietės vidurinėje dalyje yra senkapis.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Teritorijos plotas – 18 ha.

Valstybės saugomas

1,5 km į r. yra Ringovės piliakalnis, vad. Plike, Linksmuoju kalnu, 0,35 km į š., š. r. nuo Nemuno ir Šventupio santakos ir 0,25 km ta pačia kryptimi nuo Kauno–Jurbarko kelio, Kauno miškų urėdija, Vilkijos girininkija, 12 kv. Vakarinis pakraštys, Ringovės miškas. Dabar čia yra apie 60 m ilgio ir 10 m pločio dugne griovos galas, visa teritorija apaugusi mišku. Į š. v. ir p. r. kyla griovos šlaitai, o į p.v. krinta skardis į Šventupio upelį (čia prasideda jo ištakos). Šiame skardyje pastebimas kultūrinis sluoksnis apie 60 cm.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Teritorijos plotas – 1800.

Radiniai – lipdytų puodų šukės (brūkšniuotu, kruopėtu ir lygiu paviršiumi), titnago radiniai.

Datuojama – I tūkst. po Kristaus.

Valstybės saugomas

Senovės gyvenvietė yra Karvoliškio (Piliakalnio) ir Svirnakalnio upelių tarpe. Š–P 200 m, R–V 250 m, ribos eina ir Nemuno upės šlaitais. Gyvenvietė netyrinėta. Gyvenvietės teritorijoje yra sodyba.

Teritorija – š.–p. kryptimi 200 m, r.–v. 250 m.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Radiniai – neolito ir žalvario amžiaus trikampiai antgaliai, žeberklų akmenėliai, trumpi netaisyklingi gremžtukai, lenkti peiliai, akmeninių kirvelių nuoskaldos, keramikas su grūsto granito priemaišomis, kuri papuošta įspaudėlėmis, titnaginiai kirveliai ir kt.

Datuojama – IV – II tūkst. pr. Kr.

Valstybės saugomas

Iš Š, ŠR pusių Nemuno slėnio status šlaitas, iš kitų pusių – Nemuno slėnio laukai. Lygus, kiek nuolaidėjantis PV kryptimi, maždaug 250 m ilgio ŠV–PR kryptimi ir iki 100 m pločio, Nemuno slėnio pakraštyje esantis laukas; apardytas ariant, tiesiant dujotiekį. Kultūrinis sluoksnis sudarytas iš 5–40 cm storio pilkos degėsingos žemės su geležies lydimo rudnelėmis, anglių degimo duobėmis, stulpavietėmis, židiniais, ugniavietėmis, kitomis neaiškios paskirties duobėmis bei archeologiniais radiniais: titnago dirbiniais, lipdytos keramikos brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi šukėmis, geležies šlaku, gyvulių kaulais; kultūrinis sluoksnis sužalotas tiesiant dujotiekį, ariant, dalis jo padengta sąnašiniu iki 2 m storio dumblo, smėlio sluoksniu.

Teritorijos plotas – 26351 kv. m.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Radiniai – lipdytos keramikos brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi šukės, geležies šlakas, titnago nuoskalos ir dirbinių fragmentai, žiestų puodų šukės.

Datuojama: V tūkst. pr. Kr. – IX a.

Valstybės saugomas

Gyvenvietė yra Kauno marių krante. Iš š. v. ir š. ją juosia Kauno marios, iš v. – bevardis upelis. Tai – buvusio Žiegždrių piliakalnio gyvenvietė. Patį piliakalnį nuplovė Kauno marios. Gyvenvietė yra 0,6 km į š. nuo Kauno–Žiegždrių kelio, Kauno marių p. krantas, Dubravos miškų urėdija, Vaišvydavos g-ja, 10 kvartalo š. v. kampas, Žiegždrių miškas. Iš š. v. gyvenvietę riboja Kauno marios, iš v. – upelis, įtekantis į marias, į p. r. ir r. kyla mišku apaugusi aukštuma. Teritorija apaugusi mišku, aukštėjanti r. kryptimi. 180 m ilgio š. r. – p. v. kryptimi ir iki 100 m pločio. Kultūrinis sluoksnis iki 40 cm storio. Daugelyje vietų jis buvo po 40–60 cm storio pilkšvo smėlio sluoksniu. Dalį gyvenvietės nuplovė Kauno marios.

Teritorija – 16000.

Kultūrinė vertė – archeologinė.

Radiniai – lipdyta keramika brūkšniuotu, grublėtu, lygiu paviršiumi, akmeniniai galąstuvai, geležies gargažės, titnaginis skaldytinis, grandukas, skeltės ir nuoskalos, geležinis peilis, molio tinkas. 1956 m. piliakalnio tyrimų radiniai: lipdyta keramika brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi (80 šukių), miniatiūrinis 5 cm aukščio puodukas.

Datuojama – I tūkstantmetis po Kristaus.