1863 m. lapkričio 26 d. netoli Vilkijos, prie Karalgirio, Lebedžių kaime, įvyko paskutinis Antano Mackevičiaus (1828–1863) sukilėlių būrio mūšis su Rusijos kariuomenės daliniais. Kautynėse žuvo apie 40 sukilėlių. 1863 m. gruodžio 17 d. A. Mackevičius suimtas ir pristatytas į Kauno kalėjimą. Sukilėlių vadui paskirta mirties bausmė pakariant.
Saugomas valstybės, įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas – 10914. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis    (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Kuro girininkijoje, Berukštynės miške, palaidota nežinomas skaičius (manoma – apie 15) Lekėčių mūšyje su caro kariuomene 1863-04-07 žuvę pulkininko Aleksandro Andruškevičiaus būrio sukilėliai. Dabartinis paminklas pastatytas 1968 m. 2013 m. rudenį - naujas informacinis stendas.
Saugomas valstybės, įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas – 10910. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis    (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Šiame bendrame kape palaidoti: Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, politikos, visuomenės veikėjas, finansininkas, pramonininkas Jonas Vailokaitis, g. 1886-06-25 Pikžirnių k., Sintautų vlsč., Šakių aps. 1908 m. baigė Petrapilio prekybos pramonės institutą, 1912 m. kartu su broliu kunigu Juozu įkūrė Brolių Vailokaičių banką Kaune, kurio pagrindinis tikslas buvo sutelkti laisvą lietuvių kapitalą, jį panaudoti kovai prieš rusų kolonizaciją, superkant nusigyvenusių bajorų dvarus, juos išsimokėtinai parduodant lietuviams. 1917 m. išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, 1918-02-16 kartu su kitais tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, 1920 m. išrinktas Lietuvos Steigiamojo sSimo nariu, valstybės finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas, krikščionių demokratų frakcijos prezidiumo narys, po I-ojo pasaulinio karo su broliu Juozu įsteigė Ūkio banką ir jam vadovavo, broliai Vailokaičiai suorganizavo maisto produktų akcinę bendrovę Maistas, pastatė modernų mėsos perdirbimo fabriką su skerdyklomis ir šaldytuvais, 1923 m. broliai Vailokaičiai Kaune įsteigė plytų ir čerpių gamybos bendrovę Palemonas, nupirko Brolių Šmitų metalo fabriką, įsteigė Metalo akcinę bendrovę, įmonė gamino žemės ūkio mašinas, padargus, buities daiktus, broliams priklausė eksporto ir importo bendrovė Urmas, 1925 m. išrinktas Lietuvos banko tarybos nariu, vienas Lietuvos aeroklubo, 1927 m., steigėjų. J. Vailokaitis, vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, skirdavo labdaras: rėmė lietuviškas kultūrines, socialines bei švietimo draugijas, aukštųjų mokyklų studentus, broliai Vailokaičiai padovanojo žemės sklypą Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmams statyti. J. Vailokaitis 1940-05 su šeima emigravo į Vokietiją, buvo vienas iš Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjų. Mirė 1944-12-16 Blankenburge. 2007 m. Jono Vailokaičio palaikai sugrąžinti į Lietuvą, jis palaidotas Paštuvos kapinėse. Visuomenės, politikos veikėjas, ekonomistas, kunigas Juozas Vailokaitis, g. 1880 m. Pikžirnių k., Sintautų vlsč., baigęs Seinų kunigų seminariją, Peterburgo dvasinę akademiją, dirbo vikaru Kalvarijoje, Seinuose, 1906 m. Seinuose redagavo žurnalą „Šaltinis“, 1915 m. gyveno Maskvoje, Peterburge, ten redagavo laikraštį „Vadas“. Buvo LKPD narys. I-ojo Seimo 1922-11-13 – 1923-03-13 ir II-ojo Seimo 1923-06-05 – 1926-06-02 narys. Po 1926 m. kartu su broliu administravo jų įkurtas Ūkio banko, Maisto, Palemono, Metalo, Lino bendroves, Brolių Šmitų metalo fabriką. Garsėjo mecenatyste, dalį pajamų skirdamas studentų stipendijoms, Klaipėdos vadavimui broliai Vailokaičiai paaukojo 25000 lt. 1941-06-14 sovietų represinių struktūrų ištremtas į Sibirą. 1944 m. paleistas grįžo į Lietuvą, paskirtas Paštuvos klebonu. Mirė 1953 08 02.
Paminklas, įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas – 20663. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Šioje vietoje, Pabartupio kaime, MGB užverbuoto buvusio bendražygio partizano Jono Kukausko–Gardenio iškviestas į susitikimą, 1951–09–04 kautynėse su MGB 2–N valdybos vadovaujama agentų smogikų grupe žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininkas, LLKS atstovas užsieniui Juozas Lukša–Skirmantas, Skrajūnas, Daumantas, g. 1921–08–09 Juodbūdžio k., Veiverių vlsč., Marijampolės aps. J. Lukša VDU studijavo architektūrą, 1945 m. pavasarį tapo partizanu, 1947–01 buvo paskirtas Tauro apygardos Birutės rinktinės vadu, 1948–07–09 dalyvavo Baden Badene vykusiame pasitarime su VLIK‘o atstovais, 1949–10–14 paskirtas LLKS atstovu užsieniui ir LLKS visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininku, 1950–10–13 desantu grįžo į Tėvynę, nuo 1950–11–25 – LLKS Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininkas. J. Lukša parašė knygą „Partizanai“, redagavo partizanų laikraščius „Laisvės žvalgas“ ir „Kovos keliu“. Jis 1950–12–31 apdovanotas Laisvės kovos 1–ojo laipsnio Kryžiumi (su kardais ir ąžuolo lapais), suteikiant Laisvės karžygio vardą, 1951–02–16 jam suteiktas partizanų majoro laipsnis, 1997–11–20 apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. J. Lukšos–Daumanto vardu pavadintos Garliavos, Kauno gatvės, Garliavos gimnazija. Palaikų užkasimo vieta nežinoma.
Paminklas, įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas – 26164. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Šiose, Digrių k. kapinėse, palaidota apie 24 Tauro apygardos partizanus: (A)kseveras Gylys-Aitvaras, g. 1919 m., Stanaičių k., Garliavos vlsč., žuvęs 1947-05-10 Armaniškių k., kitais duomenimis, sužeistas mūšyje, miręs bunkeryje, Garliavos vlsč., Jurgis Kabišius, g. 1923 m. Pažėrų k., Veiverių vlsč., Kauno aps., žuvęs 1945 m. vasarą per karinę-čekistinę operaciją Veiverių ir Garliavos vlsč. sandūroje, Dariaus ir Girėno kuopos būrio partizanai, žuvę 1947-09-23 kautynėse su MGB daliniu Jono Dovydaičio sodybos bunkeryje (susišaudžius, daržinė padegta ir joje bunkeryje buvę 5 partizanai nusišovė), Čebeliškių k., Garliavos vlsč.: būrio vadas Antanas Rundėnas-Vaidila, Žiogas, g. 1922 m. Alšėnų k., Garliavos vlsč., Vaclovas Bumblys-Jūrelė, g. 1926 m. Marvelės k., Kauno r., Bronius Jankūnas-Daina, maždaug 26 m. amžiaus, gyv. Juljanavos k., Garliavos vlsč., Jonas Senkus-Urėdas, Ožys, g. 1917 m. Girininkų I k., Pakuonio vlsč., Kauno aps., Kazys Šalčius-Žaibas, apie 26 m. amžiaus, gyv. Juljanavos k., Tauro apygardos Birutės rinktinės Dariaus ir Girėno kuopos partizanai: Juozas Valtys-Putinas, Apuokas, g. 1922 m. Digrių k., Garliavos vlsč. ir Stasys Valtys-Riešutas, Žvirblis, apie 19-20 m. amžiaus, gyv. Digrių k., Garliavos vlsč., žuvę 1947-09-25 kautynėse su MGB Garliavos vlsč. poskyrio daliniu Antano Vencevičiaus sodyboje įrengtame bunkeryje, Dievogalos k., Garliavos vlsč., Birutės rinktinės Dariaus ir Girėno kuopos būrio vadas Jurgis Račyla-Šarvas, g. 1921 m., Pažėrų k., Veiverių vlsč., žuvęs 1947-12-25 kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko ir MGB Marijampolės aps. skyriaus pajėgomis Pažėrų k., Veiverių vlsč., Vytautas Mikalauskas-Aras, g. 1925 m. Pagirių k., Garliavos vlsč., žuvęs 1948-02-10 nelaimingo atsitikimo metu – naktį per klaidą nušautas partizanų sargybos, Dariaus ir Girėno tėvūnijos Žalgirio rinktinės partizanai, žuvę 1950-02-13 Kampiškių k. gyventojo Jono Šliumbos sodyboje, bunkeryje: būrio vadas Jonas Pažėra-Uosis, g. 1921 m., Digrių k., Garliavos vlsč., Antanas Kalvaitis-Kiškelis, g. 1933 m., Kampiškių vlsč, Garliavos vlsč., Stasys Kalvaitis-Kadagys, g. 1926 m. Kampiškių k., Antanas Valtys-Robinzonas, g. 1922 m. Digrių k., Motiejus Pauliukevičius-Smilga, g. 1922 m., Padainupio k., Garliavos vlsč., žuvęs 1946-07-11 (1947-05-10), kautynėse su MGB daliniu Tvarkiškių k., dab. Kauno r., Kazimieras Rinkevičius-Dobilas, apie 22 m. amžiaus iš Digrių k., Garliavos vlsč., žuvęs 1945 m. Digrių k., Aloyzas Rinkevičius-Ledas, g. 1924 m. gyv. Garliavos vlsč., žuvęs 1945-05-18 kautynėse su NKVD daliniu Girininkų II k., dab. Kauno r., Alfonsas Vaičiūnas, gyv. Kaune, žuvęs 1945-05-18 kautynėse su NKVD daliniu Girininkų II k., Bronius Pažėra, gyv. Janaukos k., dab. Prienų r., žuvęs 1945-09-01 kautynėse su NKVD daliniu, partizanų ryšininkė Juzė Navickaitė, kenotafas šauliui, 1941 m. birželio sukilėliui Pranui Laurinaičiui, g. 1896 m. Kauno m. Pastaba: kapinėse esantys pavardėmis nepažymėti kapai, tikėtina gali būti partizanams Antanui Kalvaičiui-Kiškeliui ir Stasiui Kalvaičiui-Kadagiui.
Paminklas pastatytas 1990-09-23, kuriame yra įrašas „Nelygioje kovoje žuvusiems už Lietuvos laisvę“.
Įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas – 2109. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Šioje, Dagilių sodyboje, 1948 m. rugpjūčio 10 d. MGB vidaus kariuomenės 298–ojo pulko ir MVD Garliavos vlsč. stribų grupės puolė Tauro apygardos štabo bunkerį, sudegė dalis sodybos pastatų, atkakliose kautynėse žuvo Tauro apygardos vadas Jonas Aleščikas–Margis, Gediminas, Rimantas, g. 1916 m. Miškinių k., Lazdijų vlsč., Seinų aps., Dariaus–Girėno kuopos žvalgybos viršininkas Kazimieras Brundza–Papartis, Dariaus–Girėno kuopos vadas Juozas Skučas–Šaulys, g. 1916 m. Veiverių vlsč., Marijampolės aps.

Įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas – 33179. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Jonučių II kapinėse, šiuose partizanų kapuose, palaidoti: 1989-11-11 iš Gojaus šilelio, Kruonio sen., Kaišiadorių r., perkelti: 1946-02-16 Kruonio vlsč., Darsūniškio miške kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviais žuvę Tauro apygardos Alfonso Aliukevičiaus-Saulės būrio partizanai: Jurgis Krušinskas-Žiedelis, g. 1925, gyv. Bučkiemio k., Pakuonio vlsč., Kauno aps., Antanas (Stasys ?) Lekavičius-Gulbinas, g. 1924 m., gyv. Ručkakiemio k., Kruonio vlsč., Pranas Žukauskas-Šalmas, g. 1927 m., gyv . Darsūniškio k., 1990-09 į kapines perkelti Piliuonos k. šlaite, Taurakiemio apyl., Kauno r., 1990-09-02 rasti pakasti: 1946-05 žuvę Tauro apygardos partizanai: Vincas Liutkevičius-Lokys, g. 1924 m., gyv. Šančiuose, Paukščių g., Kauno m., nežinomas partizanas slapyvardžiu Beržas, 1991-07-01 kapinėse palaidoti iš Prienų r. Pakuonio mstl. pakasimo vietų perkelti: 1946 m. naktį iš sausio 31 d. į vasario 1 d. Motiejaus Stravinsko sodybos bunkeryje Guogų k., Pakuonio vlsč., kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių grupe žuvę Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Viesulo kuopos (vadas Vytautas Marčiulionis) partizanai: būrio vadas Antanas Piplys (Pyplys ?)-Leika, Gulbinas, Prano, g. 1923-05-31, gyv . Bačkininkėlių k., Pakuonio vlsč. Lietuvos Vietinės rinktinės karys, partizanas nuo 1944 m. Jam 1999-04-13 pripažintas kario savanorio statusas, 1999-04-27 KAM įsakymu suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis, Kazys Abugelis (Obugelis ?)-Spalis, Juozo, g. 1924 m., gyv. Aukštosios Panemunės vlsč., 1949-06-06 prie Jono Navicko sodybos Vainatrakio k., Pakuonio vlsč. kautynėse su Pakuonio emgėbistais žuvę Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanai: Jurgis Gelčys-Zuikis, Juozo, g. 1926 m., gyv. Kalvių k., Ašmintos vlsč. Partizanas nuo 1945 m. pavasario, Klemensas Ižganaitis (Išganaitis ?)-Sūnus, Motiejaus, g. 1929-09-04, gyv. Būdviečio k., Šilavoto vlsč. Nuo 1946 m. partizanų ryšininkas, o nuo 1948-05 – partizanas. Jam 2000-05-24 pripažintas kario savanorio statusas, Konstantas Navickas-Putinas, Viltis, Jono, g. 1926-10-12, gyv. Vainatrakio k., Pakuonio vlsč. Partizanas nuo 1948-05. Jam 2001-05-31 pripažintas kario savanorio statusas, kiti: Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 4-os kuopos Viesulo būrio vadas Jonas Gelčys-Perkūnas, Juozo, g. 1920 m. Kalvių k., Ašmintos vlsč. Jiezno vlsč. policijos nuovados viršininkas, partizanas nuo 1944-12-10, žuvęs 1945-10-15 Vangų k., Pakuonio vlsč., 1950-09-22 Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės tarybos protokolu už narsumą teiktas apdovanoti Laisvės Kovos kryžiumi (3-iojo laipsnio). Jam 2001-03-14 pripažintas kario savanorio statusas. 1993 m. šiuose kapuose palaidoti iš Ilgakiemio miško perkelti: 1945-05-08 Ilgakiemio k., Garliavos vlsč., NKVD kareivių (stribų) nužudyti kaimo gyventojai: Magdalena (Elena) Poderienė, 47 m., duktė Anelė (Kostė ?), Juozo, g. 1924 m., duktė Elžbieta Poderytė, Juozo, g. 1929 m., sūnus Juozas Poderys, g. 1927 m., Kazimieras Rutkauskas, 16 m., iš Garliavos pakasimo vietos perkelti: 1946-02-18 Pakuonio vlsč. Girininkų k. kautynėse su NKVD kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių grupe žuvę Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Viesulo (vadas Vytautas Marčiulionis) kuopos partizanai: Povilas Brūzga (Bruzga ?)-Audra, Motiejaus, g. 1919-12-19 Ražiškių k., Garliavos vlsč. Lietuvos vietinės rinktinės karys, partizanas nuo 1945 m. Jam 2003-12-23 pripažintas kario savanorio statusas, Alfonsas Dobkevičius-Nemunas, Suvalkėlių k., Garliavos vlsč., Juozas Mekšraitis-Nemunėlis, Martynas Misiūnas-Skroblas, g. Raželių k., Garliavos vlsč., Juozas Vasiliauskas-Diena, g. Raželių k., Garliavos vlsč., Vladas Vasiliauskas-Jaunutis, g.. Raželių k., Garliavos vlsč., kiti: Kazys Grebliauskas (Grabliauskas ?)-Vaidevutis, Kazio. g. 1929-03-05, gyv. Aukštųjų Amalių k., Pažaislio vlsč., Kauno aps. Nuo 1944 Didžiosios Kovos rinktinės partizanas, Jono Mickevičiaus-Žvirblio, vėliau – Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės Klemenso Gursko-Riešuto būrio partizanas, žuvęs 1947-12-31 Samylų k., netoli Zeno Zablockio sodybos, Aukštosios Panemunės vlsč., kautynėse su priešais. Palaikai sumesti į šulinį. Perkelti į Jonučių kapines. Jam 2003-12-03 pripažintas kario savanorio statusas, Vitas (Vytautas ?) Pauža-Ožys, Jutkus, Jono, g. 1927 m. gyv. Rokelių k., Aukštosios Panemunės vlsč. Partizanas nuo 1944 m., nuo 1946-04 Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Žiedo kuopos 2-o būrio partizanas, vėliau Birutės rinktinės partizanas, žuvęs 1948-01-26 Pilėnų (Tursono) k. A. Mažeikos sodyboje, Aukštosios Panemunės vlsč. kautynėse su priešais. Čia palaidotas ir 2007 m. miręs LLKS Pietų srities vadas, dimisijos plk. ltn. Povilas Pečiulaitis-Lakštingala. Pastaba: visų kitų memoriale paminėtų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Birutės rinktinių partizanų, politinių kalinių, tremtinių ir sovietinio genocido aukų vardai, pavardės yra tik iškaltos, o palaikų nėra.

Jonučių kapinėse, Garliavos Sąjūdžio grupės iniciatyva pastatytas paminklinis ansamblis iš lauko akmenų, aukuro ir kryžių 1988–1990 m. Čia žuvusių rezistentų perlaidojimo vieta. Aukuro plokštėje iškalta „Prisimink, lietuvi, tuos, kurie krito, gindami Tėvynės laisvę, žuvo Sibiro žemėje ir kitose plačiojo pasaulio vietose“. Kitoje, toliau stovinčio paminklo plokštėje įrašas „Surinktiems iš šulinių, šlaitų ir griovių, parvežtiems iš tolimų tremtiems kraštų ir visiems nežinomiems kovotojams, žuvusiems už Lietuvos laisvę. Amžina atmintis.“

Įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas – 2107. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Šioje vietoje, politinio ir visuomenės veikėjo, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio, rezistencinio judėjimo rėmėjo, antisovietinės spaudos platintojo Viktoro Beržinsko (1872/1874–1947) sodybos, kurioje jis gyveno nuo 1924 iki 1947 m., vieta. Viktoras Beržinskas gimė 1874-11-10 Raseinių aps., Pakapurnių k. 1893 m. mokėsi šaltkalvio amato Raseiniuose, 1897 m. gyvendamas Rygoje lankė rusų šventadieninius kursus suaugusiesiems. Priklausė įvairioms draugijoms, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. 1915 m. persikėlė į Maskvą, dirbo pabėgėlių komitetuose. 1919 m. grįžo į Lietuvą, vertėsi mechaniko profesija. Taip pačiais metais įsitraukė į Lietuvos darbo federacijos (LDF) organizavimo reikalus. 1920 m. išrinktas Kauno šv. Juozapo darbininkų draugijos pirmininku (pirmininkavo iki 1922 03). Steigiamojo Seimo (1920 04 15 - 1922 11 13) narys. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje, pagal LDF sąrašą. Priklausė LDF, kuri įėjo į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką. 1921 03 15 – 1921 11 25 dirbo Steigiamojo Seimo Darbo ir socialinės apsaugos komisijoje. 1921–1931 m. Kauno miesto tarybos narys. I Seimo (1922 11 13 – 1923 03 13) ir II Seimo (1923 06 05 – 1926 06 02) narys. 1947-02-11 sovietų saugumo suimtas ir kalintas Kauno MGB vidaus kalėjime (Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas). Po kankinimų paguldytas į ligoninę, kur 1947-03-11/13? mirė. Jo palaidojimo vieta nežinoma. (Viktoro Beržinsko gimimo ir mirties datos įvairiuose istoriniuose šaltiniuose pateikiamos skirtingai). Sodybos vieta pašventinta 1999 m. birželio 19 d., pastatytas ąžuolinis stogastulpis (išdrožtas 1998 m., autorius – skulptorius Kazimieras Švažas), abipus jo pasodinti ąžuoliukai.

Įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, valstybės saugomas, unikalus kodas – 27576. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis    (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Šioje vietoje enkavedistų, vietinių kolaborantų užkasta per 20 partizanų: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės būrio vadas Vincas Arštikis (Erštikis ?)-Vasaris, g. 1919 m., gyv. dab. Kėdainių (?) r., žuvęs 1951-03-17 kautynėse su MGB daliniu Pagirių k., tuometiniame Vilkijos r., (kitais duomenimis Netonių (?) k. apylinkių miške, dabar Kauno r.), Naro rinktinės būrio vadas Juozas Bagdonas (Bagdonavičius)-Papartis, g. 1918 (1920) m., gyv. Didvyrių k., Raudondvario vlsč., žuvęs 1947-10-10 kautynėse su MGB daliniu Naujatrobio miške, Vilkijos vlsč., Jonas Bagdonas (Bagdonavičius), g. 1916 m., gyv. Didvyrių k., žuvęs 1946-05-23 kautynėse su NKVD daliniu Lamankos k. miške, Vaidoto rinktinės Vasario būrio skyriaus vadas Kazys Bagdonas (Bagdonavičius)-Gegužis, g. 1924 m., Bernatonių k., gyv. Didvyrių k., žuvęs 1951-03-17 kautynėse su MGB daliniu Pagirių k., (Pavejuonyse ?), tuometiniame Vilkijos r., Adolfas Bulotas, g., 1920 m., žuvęs 1946 m., Antanas Bulotas, g. 1922 m., žuvęs 1945 m., Bronislovas Bulotas, g. 1923 m., žuvęs 1945 m., Stasys Bulotas, g. 1913 m., žuvęs 1953 m., Jonas Dulieba, g. 1916 (1912 ?) m., gyv. Bernatonių k., žuvęs 1947-02-17 kautynėse su NKVD daliniu bunkeryje Lomankos miške, Justinas Grumadas, g. 1911 m., žuvęs 1949 m., Stepas Kalvaitis, g. 1939 (?) m., žuvęs 1949 m., Pranas Laurinavičius, g. 1914 m., žuvęs 1951 m., Jonas Prokopas, g. 1921 (1923 ?) m., gyv. Virbaliūnų k., dab. Kauno r., žuvęs 1945-12, Juozas Prokopas-Seredžius, g. 1922 m., gyv. Virbaliūnų k., žuvęs 1945-06 (1948 ?) m., Jonas Raščikas, g. 1920 m., žuvęs 1945 m., Kazys Sadauskas, g. 1909 m., gyv. Lomankos k., dab. Kauno r., žuvęs 1947 m. (kitais duomenimis, suimtas, 1947 m. nukankintas), Petras Seniūnas, g. 1925 m., žuvęs 1949 m., Aleksandras (Aleksas ?) Šmitas-Špokas, g. 1923 m., žuvęs 1953-03-14 kautynėse su MGB operatyvine grupe Netonių (?) k. apylinkių miške, dabar Kauno r., Jonas Vilnonis, g. 1911 m., žuvęs 1947 m., Pranas Zasimavičius, g. 1921 m., gyv. Bernatonių k., tuomet Vilijampolės r., tikėtina, nežinomo būrio partizanas Benediktas (Benas) Dausynas, g. 1934 m., žuvęs 1950 m. Kiti partizanai neišaiškinti, nežinomi.

1989 m. spalio 22 d. mokslininko dr. Vinco Joneliūno iniciatyva, palaikant ir aktyviai padedant Raudondvario Sąjūdžio grupei, buvo surinkti ir perlaidoti Raudondvario apylinkėse žuvusių ir nukankintų 21 rezistencijos kovotojų palaikai. Skverelyje Nevėžio gatvėje buvo perlaidoti ir kitose vietose žuvusių bei užkastų kovotojų palaikai. Vieni buvo rasti prie gyventojų namų, daržuose, kiti šlaite prie kelio. Jiems atminti įrengtas paminklinis ansamblis, kurį sudaro iš nerūdijančio plieno pagamintas kryžius, paminklinis akmuo ir paminklinė plokštė su įrašu „Žuvusiems už Lietuvos laisvę 1944–1953 m.“. Ši vieta tapo lankytina ir nuolat prižiūrima.

Įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas – 16987. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Šioje vietoje, prie senojo tilto per Nevėžį, ties Raudondvariu, 1944–12–28 kautynėse su priešais žuvo Lietuvos laisvės armijos (LLA) steigėjas ir vyriausiasis vadas, Lietuvos gynimo komiteto narys Kazys Veverskis–Senis, g. 1913–12–09 Kalviuose, dab. Jurbarko r. 1938 m. baigė „Aušros“ gimnaziją, mokėsi Karo mokykloje, 1941 m. studijuodamas teisės mokslus Vilniuje, įkūrė LLA, svarbiausią 1941–1946 m. karinę–politinę pasipriešinimo organizaciją, Lietuvos kariuomenės teisių perėmėją. Vilniuje įkurta nelegali spaustuvė. Joje broliai Kazys ir Pranas Veverskiai redagavo, leido ir platino laikraštį „Karinės ir politinės žinios“. Po karo skelbė pasipriešinimą sovietiniams okupantams, tikėdamas, kad pati lietuvių tauta turi išsikovoti laisvę. 1997–02–17 K. Veverskis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1–ojo laipsnio ordinu, 1998 m. jam suteiktas brigados generolo laipsnis, 2006 m. Panemunėje jo vardu pavadinta gatvė, 2011–05–15 Kauno rajone, Raudondvaryje, tiltui per Nevėžį suteiktas Kazio Veverskio vardas.

2014 m. sausio 31 d. Savivaldybės iniciatyva ir lėšomis, buvo pastatytas naujas paminklas (buvęs medinis koplytstulpis, kuris buvo pastatytas 1994 m., nuo laiko ir gamtinių sąlygų sunyko, dabartinis yra pagamintas iš metalo) K. Veverskiui ir Lietuvos laisvės armijai atminti. Autoriai: architektė V. Beigienė, skulptorius Marijus Petrauskas.

Saugomas valstybės, įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas sąraše – 26427. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Rezistentų palaikų iškasimo vietoje, Vilkijos upelio šlaite, stovi paminklas su užrašu „Lietuvi, sustok ir susimąstyk. Šiame šlaite, kur pokario metais buvo užkasami išniekinti mūsų brolių, kovojusių už Lietuvos laisvę, palaikai“. Paminklas pastatytas perkėlus rezistencijos kovotojų palaikus į Vilkijos m. kapines 1989 m. birželio 14 d. – Gedulo ir Vilties dieną.

Įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas – 2108. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Vilkijos kapinėse palaidoti (Jungtinės Kęstučio apygardos) 29 (?) partizanai: Leonardas Adomaitis, g. 1917 m., žuvęs 1945-07-29 kautynėse su NKVD daliniu Vilkijos vlsč., Juozo Bagdono-Paparčio būrio partizanas Jonas Simonaitis, g. 1919 m. Daugužių k., Vilkijos vlsč., žuvęs 1947-04-29 kautynėse su MGB kariuomenės kareiviais Gaižuvėlės miške, Vilkijos vlsč., J. Bagdono-Paparčio būrio partizanai žuvę 1947-10-13 kautynėse su MGB Vilkijos poskyrio karine-operatyvine grupe Padauguvos miške: Aleksas Bulotas-Grafas, g. 1916 m. Virbaliūnų k., Vilkijos vlsč. ir Jonas Liutvinas-Kęstutis, g. 1923 (1922 ?) m. Antalkių k., Vilkijos vlsč., J. Bagdono-Paparčio būrio partizanas Juozas Makauskas, g. 1929 m. Lipiškių k., Vilkijos vlsč., žuvęs 1947-07-13 kautynėse su MGB Vilkijos poskyrio karine operatyvine grupe Padauguvos miške, 1944-12-22 kautynėse su NKVD kariuomenės daliniais Babtų ir Vilkijos vlsč. Daugužių, Padauguvos, Lygainių ir Žėbiškių k. apylinkėse žuvę partizanai: Balys Bulotas, g. 1911 m., gyv. Lygainių k., Vilkijos vlsč., Leonardas Daučianskas, g. 1904 m., gyv. Lygainių k., Vilkijos vlsč., Jonas Janušauskas, g. 1911 m., gyv. Vilniuje, Juozas Janušauskas, g. 1904 m., gyv. Rupunionių k., Vincas, Rašinskas, g. 1927 m., gyv. Lygainių k., Kazys Zumaras, g. 1913 m., gyv. Lygainių k., 1945-07-27 kautynėse su NKVD Vilkijos poskyrio enkavėdistais Padauguvos miške žuvę partizanai: būrio vadas Stasys (Viktoras?) Laukaitis (?), Stasys Sabaliauskas, g. 1916 m., gyv. Naujatriobių k., Vilkijos vlsč., Viktoras Simonaitis, g. 1926 m. Adomkiškių k., Vilkijos vlsč., 1945 m. rugpjūčio mėn. kautynėse su NKVD daliniu žuvę „Genio“ kuopos „Ąžuolo“ būrio partizanai: Vladas Apanavičius, g. 1915 m. Piepalių k., Babtų vlsč., Jonas Vitkauskas, Pivonas (Povilas ?) Zanizauskas, g. 1923 m. Gaigalų k., Vilkijos vlsč., Antanas Žemaitis, g. 1902 m., gyv. Batniavos k., Vilkijos vlsč., „Ąžuolo“ būrio partizanas Vincas Laurinavičius, g. 1920 m., gyv. Biliūnų k., Raudondvario vlsč., žuvęs 1945 m. lapkričio mėn. kautynėse su NKVD daliniu, 1945 (?) m. žuvęs „Pilėno“ būrio partizanas Bronius Trepkus, gyv. Žėbiškių k., Vilkijos vlsč., 1946-11-06 kautynėse su MVD kariuomenės daliniu Krivėnų k. apylinkėje, Babtų vlsč., žuvę partizanai: J. Bagdono būrio skyriaus vadas Mečislovas Baradas-Kapitonas, g. 1922 m. Miškalaukio k., Vilkijos vlsč., Stasys Kasparavičius, g. 1922 m. Vareikonių k., Babtų vlsč. (tiksliau nežinoma ar čia palaidotas), Tomo Seniūno-Tėvo partizanas/ „Genio“ kuopos, „Ąžuolo“būrio vado pavaduotojas (?) Stasys Aniulis-Augulis, 45-50 m. amžiaus, kilęs iš Vareikonių k., Babtų vlsč., žuvęs (?), partizanas Aleksas Ramoška, g. 1917 m., gyv. Žėbiškių k., Vilkijos vlsč., žuvęs apie 1947 m. Lygainių k., Vilkijos vlsč., V. Erštikio-Vasario būrio partizanas Selvys Bulotas-Dalgis, g. 1917 m. Virbaliūnų k., Vilkijos vlsč., žuvęs 1953-02-19 kautynėse su MGB Vilkijos skyriaus daliniu (stribais) Petro Leonavičiaus sodyboje, Ivašiškių k., Vilkijos r., 4 nežinomi partizanai.

Vilkijos m. kapinėse, Vilkijos m. Sąjūdžio grupės ir Vilkijos m. savivaldybės iniciatyva perlaidoti rezistencijos dalyvių Lietuvoje palaikai, kurie buvo pervežti iš Vilkijos upelio šlaito 1989-06-14 – Gedulo ir Vilties dieną. Žuvusių rezistentų atminimui pastatytas juodo granito paminklas, iškaltos žuvusiųjų pavardės.

Įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas – 2089. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus)

Šioje, Drapakampiu vadinamoje vietovėje, Tauro apygardos, Žalgirio (?) rinktinės Jono Misevičiaus būrio įrengtoje stovykloje 1945–08–28, kautynėse su NKVD daliniu žuvę to paties būrio partizanai: Zigmas Balsys, g. 1896 m., gyv. Kluoniškių k., Zapyškio vlsč., Kauno aps., ir radistas Jurgis Čeičys–Aras, g. 1921 m., kilęs iš Kauno.

Įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas sąraše – 33180. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Šioje, kryžiumi paženklintoje, vietoje užrašas „KELEIVI, SUSTOK! Čia 1941.06.22 bolševikai nužudė Linkevičių, Daukšą“, raudonarmiečiai sušaudė 1941 m. birželio sukilimo Kačerginės būrio 2 sukilėlius: Zapyškio policijos nuovados policininką Boleslovą Daukšį, g. 1915 m., gyv. Kauno aps. ir Stasį Linkevičių, g. 1912 m., gyv. Zapyškyje, Kauno aps.

Įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas – 33177. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Čia, buvusiame Žiemkelio, Kazlų Rūdos (Lendryno) miške, 1945-02-26 kautynėse su NKVD kariuomenės daliniu žuvo 16 Tauro apygardos Geležinio Vilko kuopos partizanų: būrio vadas, buvęs policininkas Alfonsas Arlauskas-Geležinis Vilkas, gyv. Pagirių k., Kauno r., Valentinas Blockis, gyv. Girininkų II k., Kauno r., Jurgis Juodžbalis, gyv. Pažėrų k. (Garliavoje), Kauno r., Bronius Kazlauskas, gyv. Pažėrų k., Jonas Kazlauskas, gyv. Pažėrų k., Kauno r., Kazys Lapinskas, Veiverių k., Kazys Laukaitis, gyv. Papilvio k., Kauno r., Kazimieras Lenkus, gyv. Jankų k., Viktoras (Vytautas) Liktoraitis, gyv. Kluoniškių k., Kauno r., Petras Morkūnas, gyv. Kluoniškių k., Juozas (Kazys) Pažėra, g. 1926 m., gyv. Padrėčių k., Prienų r., buvęs Vietinės rinktinės karys Juozas Seredinskas, g. 1925 m., Pažėrų k., Kauno r., Kostas Skatikas, gyv. Vilkaviškio (Marijampolės) r., Vincas Vaitkūnas, g. 1920 (1916?), gyv. Veiverių (Tarpiškių) k., Prienų r. (kitais duomenimis, gyv. Tvarkiškių k. Kauno r.), Julius Vilimas, gyv. Jankų k., vokietis karys Vikas, priklausęs partizanų būriui. Pasak kitų šaltinių, dar žuvo partizanai: Pranas Pažėra, gyv. Padrėčių k., Prienų r., Albinas Raulinaitis, Vitas Stravinskas (Starinskas), Vincas Šlapikas-Šnekutis.

Įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas sąraše – 33176. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Čia, Zigmo Balsio sodyboje esančiame kape, palaidoti 1945-06-13 Kluoniškių k., Zapyškio vlsč., kautynėse su NKVD kariuomenės 30 kareivių grupe šioje sodyboje žuvę Tauro apygardos 6 partizanai: J. Čeičio būrio žvalgybos viršininkas Aleksandras Jansonas, Jono, g. 1921 m., L. Virkiečio būrio partizanas Viktoras Balsys, Jonas Vaidelys, g. 1918 m., gyv. Šėtijų k., Šakių r., Vladas Šidiškis, g. 1921 m., Viktoras Šlionskis, g. 1926 m., 1 nežinomas partizanas. Ant kapo yra pastatytas kryžius, paminklinė plokštė.

Įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, unikalus kodas sąraše – 33185. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus).

Peržiūrėti

Peržiūrėti

1991-ųjų sausio įvykiams atminti 2001 m. pastatytas medinis stogastulpis (aut. Raimundas Puškorius).

Sausio 13-osios įvykius primena ir memorialinė granito plokštė prie Sitkūnų radijo stoties (skulpt. Marijus Petrauskas)

„Sausio 13-osios istorija – ne tai apie ką sužinome iš istorijos vadovėlių. Tai įvykiai, kuriuos išgyveno dabar gyvenanti, kurianti, auganti šalies karta. Tai – tiesa, kurios niekas negali iškreipti. Laisvės gynėjų diena visuomet primins ne tik tragediją, bet ir pergalę. Tų dienų ryžtas – pats didžiausias mūsų vienybės, stiprybės, laisvės troškimo įrodymas. Tegu visais laikais būna minimi žuvusieji Sausio 13-ąją, neužmirštamos laisvės gynėjų šeimos ir artimieji. Tegu pamoko šie įvykiai mus visus meilės, atsakomybės, pagarbos kiekvienam žmogui, tomis naktimis budėjusiam prie Lietuvos laisvės laužų. Pagarba juos telydi. Ypač Juragių ir Sitkūnų gyventojus“ (Petras Mikelionis, 1991 m. sausio dienomis buvo rajono Tarybos pirmininkas ir vadovavo rajono koordinaciniam centrui).
„Sausio įvykiai taip staiga ir netikėtai sukrėtę visuomenę, įrėžė gilų randą Lietuvos žmonių širdyse. Būdama tų įvykių sūkuryje Kauno rajono vadovybė ėmėsi visų priemonių apsaugoti ir užtikrinti piliečių saugumą ir valstybės nepriklausomybę, organizavo rajono gyventojus rinktis prie Seimo, televizijos bokšto, Juragių, Sitkūnų. Pagrindinis ir vienintelis tikslas – išsaugoti Sitkūnų ir Juragių retransliacijos stotis, nes tai buvo vienintelė galimybė informuoti Lietuvos žmones ir pasaulį apie susiklėsčiusią padėtį. Rajonas buvo padalintas į du teritorinius padalinius: Sitkūnus ir Juragius.
Žmonės ištisom parom nemiegoję, sušalę kantriai saugojo neseniai iškovotą Laisvę. Tai buvo pavydėtino susikaupimo ir vienybės laikotarpis“ (Vytautas Kamblevičius, 1991 m. sausio dienomis buvo Sitkūnų koordinacinio centro vadovas).
„Iš 1991-ųjų sausio labiausiai įstrigo du dalykai, kuriuos dažnai prisimenu. Kai visi dirbome, visiems rūpėjo bendras reikalas. Žmonių niekas neskirstė į „baltus“ ir „raudonus“, nesiaiškino jų pažiūrų“ (Petras Makutėnas, 1991 m. sausio dienomis buvo Juragių koordinacinio centro vadovas).

Peržiūrėti

1914 m. vokiečiams puolant I fortą, jo prieigose žuvo daug vokiečių ir rusų karių – 1183. Jie palaidoti Armaniškių kaime, netoli „Via Baltica" kelio, bendruose kapuose. Čia yra istorinė vieta ir paminklas, dažnai lankomas mokinių, keliautojų, atvažiuoja vokiečių delegacijos pagerbti savo žuvusių tautiečių. Tai antros pagal dydį Pirmojo pasaulinio karo karių kapinės Kauno rajone. Kad čia palaidoti I-ojo pasaulinio karo dalyviai, nustatyta tik 1990 metais.

1915 m. rugpjūčio mėn. Ramučių k. (buv. Dovalgonių k.) apylinkėse vyko  Rusijos–Vokietijos kariuomenės mūšiai. Didžiausia tikimybė, kad Karmėlavos apylinkėse veikė 124-oji pėstininkų divizija, kurios gretose buvo ir 495-asis Kauno pėstininkų pulkas (pulke buvo lietuvių, latvių ir rusų tautybių asmenys). Archyviniai šaltiniai patvirtina, kad būtent rugpjūčio 18 d. (senuoju kalendoriumi rugpjūčio 5 d.) pulkas gavo įsakymą vykti į Karmėlavą, kad sutrukdytų 3-iajai rezervinei divizijai persikelti per Nerį. Atvykęs pulkas jau rado vokiečių dalinius Karmėlavoje, tačiau dėl įnirtingų mūšių sugebėjo juos išstumti iš užimamų pozicijų ir įsitvirtinti.

Atsižvelgiant į šiuos faktus, akivaizdu, kad Karmėlavos, Ramučių kaimų apylinkėse vyko aktyvios Pirmojo pasaulinio karo kovos. Karo metu buvo laikomasi tendencijos laidoti žuvusius nenutolstant nuo mūšių vietų. Konfesiniu atžvilgiu labiausiai tikėtina, kad šiose kapinėse yra palaidoti evangelikų liuteronų, Romos katalikų, stačiatikių tikėjimo Rusijos ir Vokietijos kariuomenių kariai.

Karui pasibaigus, buvo pastatytas trijų kryžių paminklas, kuris rodo, kad šioje vietoje palaidoti skirtingų valstybių, tautybių ir religijų kariai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre unikalus kodas 2283

Apie 700–800 m į vakarus nuo Pažėrų, giraitės pakraštyje, yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapai, kuriose palaidota kelios dešimtys kareivių. Kapinaitės apkastos grioviu, stovi kryžius, granito plokštėse surašytos žuvusiųjų pavardės. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, vokiečiai surinko visus šioje vietovėje kovojusius karius.

Unikalus kodas LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 2162

Kapinių teritorija 0,5 ha apsodinta medeliais. Paminklinis akmuo 2 m aukščio su virš jo iškylančiu kryžiumi. Paminklo papėdėje -–3 metaliniai kryželiai, rasti buvusių kapinių vietoje.
Palaidoti I-ojo pasaulinio karo vokiečių kareiviai.

Unikalus kodas LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 21111

Kapinės yra 0,08 ha, kalnelyje, apaugusiame medžiais. Išlikusi viena bendra paminklinė plokštė. Pastatytas piramidės formos kryžius iš lauko akmenų.

Unikalus kodas LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 21110

Kapinaitės yra netoli kelio „Via Baltica“ į Marijampolę. Aplink jas ariami laukai. Teritorija 0,04 ha apaugusi medžiais, viduryje stovi medinis kryžius. Yra išlikę penki cementiniai antkapiniai kryžiai su iškaltais užrašais vokiečių kalba. Kryžių aukštis – 45 cm, plotis – 35 cm. Pagal vietos gyventojų pasakojimus, tokių kryžių yra buvę ir daugiau.

Kapinės yra Karmėlavos II k. Vilniaus g., šalia magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Kapinės užima 2640 kv. m. 1975 metais Karmėlavoje dislokuoto tarybinio karinio dalinio kareiviai ir karininkai savo lėšomis pastatė paminklą tarybiniams kariams, žuvusiems 1941 metų birželio mėnesį. Į bendrą kapą perlaidoti šešių nežinomų karių ir karo lakūnės palaikai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre unikalus kodas 10918

Tarybinių karių kapai yra Vydūno al. ir Kauno g. sankryžoje, plotas – apie 145 kv. m. 
Kapai aptverti akmens mūro tvora, teritorija išklota betono plokštėmis, centre yra akmens paminklinė lenta, kurioje įrašytos 11-os žuvusiųjų pavardės.