Unikalus objekto kodas: 5055
Adresas: Lepšiškių k., Lapių sen., Kauno r.
0,8 km į š.–š. r. nuo Marilės ir Neries santakos, tiek pat į p. v. nuo Šančių piliakalnio, vad. Kepeliušu, Pikelnia ir 0,5 km į š. v. nuo Kauno–Žeimių kelio. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje. Iš š., r. ir p. jį juosia Neries slėnio daubos, iš v. prieina gretima aukštuma. Piliakalnio šlaitai nuo daubų statūs, iki 23 m aukščio. Viršuje yra 18 m ilgio ir 8 m pločio aikštelė. Jos v. gale yra kūgio formos 2,8 m aukščio nuo aikštelės pylimas. Jo išorinis šlaitas yra 4 m aukščio. Piliakalnį nuo aukštumos skiria 1,5 m gylio griovys. Datuojamas I tūkst. pab. – II tūkst. pr.

Unikalus objekto kodas: 5077
Adresas: Jaučakių k., Vilkijos apylinkių sen., Kauno r.
0,95 km į p. v. nuo Kauno–Jurbarko kelio, 0,35 km į r. nuo Piliakalnio upelio ir Nemuno santakos, Pilies ir Piliakalnio upelių santaka, Pilies deš. ir Piliakalnio upelio kair. krantai, Kauno miškų urėdijos Kulautuvos g-jos miškas. Priklauso kompleksui: Jaučakių piliakalnis su gyvenviete (23735). Piliakalnis įrengtas Piliakalnio ir Pilies upelių santakoje esančioje kalvoje. Iš š. ir p. jį juosia gilios griovos, kuriomis ir teka minėti upeliai, susilieją į v. nuo piliakalnio. Šlaitai statūs, 10–12 m aukščio. Viršuje yra 65 m ilgio r.–v. kryptimi ir 25 m pločio aikštelė. Jos p. kraštas ir v. galas kiek žemesni. Datuojamas: I tūkst. II p. – II tūkst. pr.

Unikalus objekto kodas: 5068
0,15 km į p. r. nuo Vyčiaus pralaidos Kauno–Pakuonio kelyje ir 0,1 km ta pačia kryptimi nuo Striaunės ir Vyčiaus santakos, Striaunės deš. krantas. Piliakalnis įrengtas Vyčiaus ir Striaunės upelių santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Iš š., v. ir p. piliakalnį supa upelių slėniai, iš š. r. prieina gretima aukštuma. Šlaitai apie 5 m aukščio. Viršuje yra 40 m ilgio š. r.–p. v. kryptimi ir 30 m pločio aikštelė. Jos š .r. gale, nuo gretimos aukštumos, supiltas 40 m ilgio, 1,8 m aukščio nuo aikštelės ir 3,5 m aukščio išorėje pylimas. Antrasis, išorinis, 135 m ilgio pylimas yra piliakalnio šlaite. Jis yra 3 m aukščio nuo lauko ir 0,5 aukščio šlaite. Pylimas juosia beveik visą piliakalnį, išskyrus š. v. jo kampą. Kalva buvo apardyta. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje veikusiose kapinėse guli palaidoti vietos dvarininkų vokiečių liuteronų palaikai; dauguma kapų suardyti juos vėliau kasinėjant.

Unikalus objekto kodas: 5053
Adresas: Karmėlava mstl., Karmėlavos sen., Kauno r.
0,3 km į r.–š. r. nuo Karmėlavos Šv. Onos bažnyčios ir 0,2 km į š. v. nuo Kauno–Ukmergės kelio, Neries kair. intako deš. krantas, jo vingis. Piliakalnis įrengtas į Neries slėnį įsiterpusiame aukštumos kyšulyje. Iš š. r., v. ir p. piliakalnį juosia į Nerį įtekantis upelis. Šlaitai nuo upelio statūs, iki 30 m aukščio. Iš r. nuo gretimos aukštumos piliakalnis atskirtas 110 m ilgio, 40 m pločio viršuje ir 4,5 m gylio grioviu. Viršuje yra 70 m ilgio š. – p. kryptimi ir 60 m pločio aikštelė. Jos r. pakraštyje yra 5 m aukščio nuo aikštelės ir 9 m aukščio nuo griovio pylimas, kuris viršuje yra 6–8 m pločio. Žemesnis 1–2 m aukščio pylimas juosia visą aikštelę. Pylimas yra 230 m ilgio. Datuojamas XIV a.

Unikalus objekto kodas: 5061
4 km į š. v. nuo Nevėžio ir Aluonos santakos ir 0,1 km ta pačia kryptimi nuo Aluonos deš. kranto, 0,35 km į p. r. nuo Aluonos pralaidos Panevėžiuko–Gailiakaimio kelyje. Piliakalniu laikoma Nevėžio slėnyje esanti nedidelė kalvelė, kurią iš š. r. juosia Aluonos senvagė, iš kitų pusių – žemesni laukai. Šlaitai gana statūs, apie 4 m aukščio. Kalvelė apie 20 m skersmens prie pagrindo, viršuje yra apie 10 m skersmens aikštelė. Datuojamas: II tūkstantmečio I pusė.

Unikalus objekto kodas: 5066
Adresas: Radikių k., Domeikavos sen., Kauno r.
1 km į š. v. nuo Lupienės ir Neries santakos, 0,1 km į š. nuo Neries deš. kranto, į š. nuo Kauno–Žeimių kelio, buv. Lantainių k., priklauso kompleksui: Lentainių piliakalnis su gyvenviete (23727). Piliakalnis įrengtas Neries deš. krante, aukštumos kyšulyje, kurį iš š., r. ir p. juosia slėnio daubos. Šlaitai nuo slėnio statūs, iki 30 m aukščio. P. r. šlaite, 8 m žemiau aikštelės, yra trikampė 25 x 23 m dydžio terasa. Š. v. nuo gretimos aukštumos piliakalnį skiria apie 30 m pločio ir 3 m gylio įdubimas – griovys. Viršuje yra apie 40 m ilgio š. v. – p. r. kryptimi ir iki 15 m pločio aikštelė. Manoma, kad jos š. v. gale buvo pylimas, kuris sunaikintas įrengus bunkerį. Datuojamas I tūkst. pab. – II tūkst. pr.

Unikalus objekto kodas: 5059
0,75 km į p. v. nuo Kauno–Šakių kelio kryžkelės su keliu į Kačerginę, 0,4 km į š. v. nuo Dievogalos ir Viešupio santakos, Dievogalos ir Balnarago santaka, jų deš. krantai, Dubravos miškų tyrimo stoties Kačerginės g-jos miškas. Stačiašlaitė medžiais ir krūmais apaugusi kalva. 140 m ilgio r.–v. kryptimi ir iki 130 m pločio. Į p. v. yra Dievogalos upelis, į p. r. – Balnarago upelis, į p. – šių upelių santaka, į š., š. r. ir š. v. – miškas. Piliakalnis įrengtas kranto kyšulyje. Iš š., v. ir p. jį juosia Dievogalos ir Balnarago upelių slėniai, iš r. prieina gretima aukštuma. Šlaitai nuo upelių statūs, apie 20 m aukščio. Viršuje yra beveik apskrita 12 m skersmens aikštelė. Jos r. gale supiltas 10 m ilgio ir 2 m aukščio nuo aikštelės pylimas, kurio viršus išskleistas ir yra 5 m pločio. Datuojamas I tūkst. pab. – II tūkst.  pr.

Unikalus objekto kodas: 5052
Adresas: Ringovės k., Vilkijos apylinkių sen., Kauno r.
0,35 km į š.–š. v. nuo Ringovės ir Nemuno santakos, į š. nuo Kauno–Jurbarko kelio kryžkelės su keliu į Saulėtekius, Ringovės deš. krantas, Kauno miškų urėdijos Vilkijos g-jos miškas. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, esančiame Nemuno krante tarp dviejų gilių griovų. R. ir v. šlaitai leidžiasi į griovas. Jie yra statūs, apie 20 m aukščio. Kiek nuolaidesnis p. šlaitas leidžiasi į Nemuno slėnį ir yra apie 30 m aukščio. Viršuje yra apie 120 m ilgio š.–p. kryptimi ir 25 m pločio aikštelė. Jos š. gale nuo aukštumos yra 4 m aukščio kūgio formos pylimas. Datuojamas II tūkst. pr.

Unikalus objekto kodas: 5069
Adresas: Dubravų k., Samylų sen., Kauno r.
Pasiekiamas Vaišvydavos–Viršužiglio plentu į kolektyvinius sodus, pasukus į dešinę P, yra 200 m į dešinę (ŠV) už kanalo. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠV–PR kryptimi, 70x45 m dydžio, su iki 1,5 m iškiliu viduriu. Šlaitai nuolaidūs, 7 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas ariant bei šlaituose Tarybinės armijos kareiviams iškasus taikinių imitatorius. Piliakalnis dirvonuoja, V šlaitas apaugęs eglaitėmis, kiti šlaitai – krūmais. Datuojamas I tūkst. pr.

Unikalus objekto kodas 41085

Aikštelė (trikampė, apie 160 m ilgio šiaurės ir pietų  kryptimi ir 20 m pločio pietiniame gale į šiaurės pusę žemėja apie 3 m; aikštelė apaugusi mišku, jos viršuje yra seno keliuko žymės), pylimai (aikštelės pietiniame gale supiltas 0,7 m aukščio ir 6 m pločio pirmas pylimas su 1,4 m aukščio išoriniu šlaitu; už prieš šį pylimą iškasto griovio supiltas antras 0,5 m aukščio ir 4,5 m pločio pylimas su išoriniu 1,2 m aukščio šlaitu; pylimai sulėkštėję; grioviai (pirmas, tarp abiejų pylimų esantis griovys yra 1 m gylio ir 4 m pločio, antrasis, prieš antrą pylimą esantis griovys yra 0,5 m gylio ir 3 m pločio; grioviai užslinkę); terasa (piliakalnio pietvakariniame šlaite, apie 1 m žemiau aikštelės pirmas griovys ir antras pylimas virsta apie 3 m pločio terasa); šlaitai (statūs, 10–12 m aukščio nuo Nemuno slėnio ir Tamsės upelio; šiaurės vakarų šlaite yra gilios seno keliuko provėžos, šlaitai apaugę mišku. Priklauso kompleksui Paštuvos piliakalniui su priešpiliu. Datuojamas II tūkstantmečio pr.

Unikalus objekto kodas: 5072
Adresas: Samylų k., Samylų sen.,  Kauno r.
1,3 km į š. v. nuo Gervėnupio įtakos į Kauno marias, 0,45 km į p. r. nuo Samylų k. kapinių ir 0,15 km į v. nuo Kauno marių. Priklauso kompleksui: Samylų piliakalnis su gyvenviete (23733). Piliakalnis įrengtas atskiroje, Nemuno slėnio šlaite esančioje kalvoje. Iš r. jį supa Nemuno slėnis, iš š. ir p. – daubos, iš v. prieina gretima aukštuma. Piliakalnio šlaitai statūs, nuo daubų jie yra 6 m, o nuo slėnio – 20 m aukščio. Viršuje yra ovali 15 m ilgio ir 12 m pločio aikštelė, kiek aukštesniais š. ir p. galais. Datuojamas I tūkst.

Unikalus objekto kodas: 13011
Adresas: Bernatonių k., Raudondvario sen., Kauno r.
Pasiekiamas iš Raudondvario–Babtų kelio pasukus į Bernatonis, prieš pat Bernatonis – į dešinę (P) 500 m lauko keliuku (yra kairėje (PR), 100 m nuo miško krašto, ties lauko PR kyšuliu). Bernatonių piliakalnis įrengtas trijų upelių santakoje, kranto kyšulyje, Kauno miškų urėdijos Raudondvario girininkijos miško 175 kvartalo vidurinėje dalyje. Iš ŠR ir P piliakalnį supa upelių slėniai. Šlaitai statūs – 36–38 m aukščio. Viršuje yra 35 m ilgio R–V kryptimi ir iki 30 m pločio V gale aikštelė, kuri žemėja R kryptimi. Spėjama, kad piliakalnyje stovėjo metraštininko Kaspero Šiuco minima 1369 m. kryžiuočių sudeginta Kęstučio pilis „Bayery“. Datuojamas II tūkst. pr.

Unikalus objekto kodas: 36164
Adresas: Samylų k., Samylų sen.
Žemės ir jos paviršiaus elementai – aikštelė (ovali, beveik keturkampė, orientuota PV-ŠR kryptimi, apie 10 m ilgio ir 12 m pločio PV gale, ties pylimu, žemėjanti į ŠR; apaugusi spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, apardyta ją seniau ariant; pylimas – PV pusėje piliakalnis nuo aukštumos atskirtas maždaug 2,5–3 m aukščio nuo aikštelės ir apie 2 m aukščio nuo išorės pylimu; pylimas dalinai nusklidęs griovys (pylimo išorėje yra apie 15 m pločio ir maždaug 0,7 m gylio įduba-griovys; griovys iš dalies užslinkęs); šlaitai statūs, iki 20–25 m aukščio; apaugę medžiais; reljefas – aukštumos iškyšulys, iš R pusės juosiamas buvusio Nemuno slėnio – dabar Kauno marių, o iš ŠR, Š ir ŠV – mažo bevardžio upelio griovos; kyšulys dabar apaugęs mišku. Piliakalnis yra netoliese yra Samylų piliakalnis su gyvenviete (23733). Datuojamas I t-metis po Kr. – II t-mečio pr.

Unikalus objekto kodas: 5044
Adresas: Jadagonių k., Zapyškio sen., Kauno r.
1,2 km į p. nuo Liekės ir Nemuno santakos, 0,6 km į v. nuo Nemuno kair. kranto, į v. nuo Zapyškio–Mikytų kelio, Upio (Palendrio) deš. krantas. Piliakalnis įrengtas Nemuno kair. krante esančiame kyšulyje. Iš š. ir v. jį juosia Upio (Palendrio) upelis, iš r. – Nemuno slėnis. Iš p. prieina gretima aukštuma. Nuo upelio ir Nemuno slėnio šlaitai statūs, 15–20 m aukščio. Viršuje yra 40 m ilgio š.–p. kryptimi ir 10 m pločio aikštelė. Jos p. gale supiltas 3 m aukščio pylimas. Priešais pylimą yra 1,5 m gylio griovys, skyręs piliakalnį nuo gretimos aukštumos. Datuojamas I tūkst. pab. – II tūkst. pr.

Unikalus objekto kodas: 5074
Adresas: Piliuonos k., Taurakiemio sen., Kauno r.
Pasiekiamas Kauno–Piliuonos plentu. Piliuonoje Sodų gatve pasukus į R, paskui į P, nusileidus į Nemuno slėnį, juo pavažiavus į dešinę (P), iš viso 2,5 km iki kelio galo (yra 50 m į dešinę (PV), miške, ant marių kranto). Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštumos pakraštyje. Aikštelė ovali, orientuota R-V kryptimi, 7 m ilgio, 15 m pločio. Jos V pusėje supiltas 3,75 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 4–25 m aukščio. Piliakalnio P dalį dar XX a. pirmoje pusėje nuplovė Nemunas. Erozija labai sustiprėjo įrengus Kauno marias, kai XX a. 7–9 dešimtmečiuose nugriuvo didžioji piliakalnio dalis. Dabar išliko tik jo Š kraštas. PV šlaito dalis griūna į Nemuną. Piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais. Minimas ir Piliuonos vardu. 1956 m. O. Navickaitė ir 1989 m. G. Zabiela padarė pylimo pjūvį ir ištyrė dalį piliakalnio liekanų – iš viso 75,3 m2. Nustatyti 5 jo raidos etapai. Pirmasis pylimas buvo 1,75 m aukščio, 6 m pločio, tvirtintas plūktu moliu ir akmenimis. Vėliau pylimas aukštintas dar 4 kartus: iki 2 m, 2,5 m, 3,5 m ir esamo aukščio, supilant molio ir smėlio sluoksnius. Kartu buvo plečiama aikštelė, supilant sluoksnius piliakalnio šlaituose. Aikštelės pakraščiuose buvo dviguba medinė gynybinė siena. Rasta brūkšniuotos, lygios, grublėtos, gludintos bei žiestos keramikos, geležiniai peiliai. ŠR piliakalnio papėdėje yra 2 ha ploto papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1955–1956 m. Joje rastas 60–100 cm storio kultūrinis sluoksnis, kurio apatinis 60 cm storio horizontas datuojamas I tūkst. viduriu –XIII a., viršutinis priklauso Naujųjų laikų kaimavietei. Papėdės gyvenvietėje rasta brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų, šlako, molinių verpstukų, tiglių, titnaginis peilis. Datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.

Unikalus objekto kodas: 33584
Adresas: Naujasodis, Karmėlavos sen.
Piliakalnis yra apie 0,25 km į P nuo Nereis kairiojo kranto ir 0,15 km ta pačia kryptimi nuo paneriu einančio Kleboniškio–Karmėlavos kelio, Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos miško 18 kvartalo Š pakraštyje. Piliakalnį iš Š pusės juosia Nėries slėnis, o iš V, PV ir PPV pusių mažo bevardžio upelio griovos. Piliakalnio aikštelė pailga RPR gale, ties pylimu, gana staigiai išplatėjanti iki 12–13 m. Šiame gale supiltas 15 m ilgio, 8,5 m pločio ties pagrindui 0,8 m aukščio nuo aikštelės pylimas, kurio išorinis 1,5–1,8 m aukščio šlaitas leidžiasi į įlenktą 23 m ilgio, 3,5 pločio ir iki 1 m gylio nuo išorės griovį. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 25 m aukščio, kiek nuslinkę, ypač PPV, kuriame apie 3 m žemiau aikštelės yra žvėrių priraustų urvų suformuota iki 2 m pločio terasa. Datuojamas I–II tūkst.

Unikalus objekto kodas 38306
Reljefas – Nemuno kairiojo kranto aukštutinės viršsalpinės terasos krašto iškyšulys, kurį iš šiaurės juosia Nemuno slėnis, iš vakarų, rytų ir šiaurės rytų – jo griovos, o iškyšulio pietinėje pusėje toliau tęsiasi aukštuma; iškyšulys paveiktas gamtinės erozijos, dabar jis apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais; piliakalnio aikštelė (aikštelė orientuota beveik pietų ir šiaurės kryptimi, netaisyklinga keturkampė, apie 40 m ilgio, maždaug 12 m pločio pietiniame gale ir 10 m pločio, šiauriniame gale – kiek įdubusiu viduriu ir iki 1 m iškiliu šiauriniu galu; dabar aikštelė apaugusi lapuočiais medžiais ir krūmais; pylimai (piliakalnio aikštelės pietiniame gale supiltas apie 15 m ilgio, iki 2 m aukščio nuo aikštelės, iki 1,5 m nuo išorės ir maždaug 16 m pločio pylimas; pylimo dalis nuskilusi, apardytas jame iškastų duobių, dabar apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais; grioviai (į pietus nuo piliakalnio pietiniame  gale esančio pylimo, jo išorėje, yra maždaug 20 m pločio ir 0,5–1 m gylio įduba, iš kurios galėjo būti imtos žemės pylimui pilti; dabar įduba apaugusi lapuočiais medžiais ir krūmais; šlaitai (piliakalnio šlaitai statūs, 15–25 m aukščio); šlaitai paveikti gamtinės erozijos, dabar apaugę lapuočiais medžiais ir krūmais.

Unikalus objekto kodas: 5042
Adresas: Altoniškių k., Zapyškio sen., Kauno r.
0,1 km į p. v. nuo Ovos ir Nemuno santakos, Ovos deš. krantas, į p. v. nuo Zapyškio–Mikytų kelio. Priklauso kompleksui: Altoniškių piliakalnis su gyvenviete (23760). Piliakalnis įrengtas Nemuno ir Ovos santakoje esančiame kranto kyšulyje. Iš š. r. jį juosia Nemuno slėnis, iš v. ir p. v. – Ovos slėnis. Šlaitai nuo slėnių statūs. Viršuje yra ovali 28 m ilgio ir 20 m pločio aikštelė, kurios p. gale nuo gretimos aukštumos supiltas 1,5 m aukščio pylimas. Datuojamas I tūkst. pab. – II tūkst. pr.

Unikalus objekto kodas: 5070
Adresas: Vaišvydavos k., Samylų sen., Kauno r.
1,1 km į š. v. nuo Kauno–Vaišvydavos–Pakuonio kelio kryžkelės su keliu į Šlienavą ir 0,25 km į š. r. nuo Kauno–Vaišvydavos–Pakuonio kelio, Kauno marių p. krantas, Kauno miškų urėdijos Girionių g-jos miškas, 64 kvartalo š. v. dalis, buv. Pakalniškių k. Priklauso kompleksui: Pakalniškių piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete (23731). Piliakalnio aikštelė (netaisyklingo stačiakampio formos, pailga ŠR-PV kryptimi, 35x20 m dydžio, kiek siauresniu ŠR galu; apardyta I pasaulinio karo apkasų); šlaitai (nuo Kauno marių ir R, PR bei ŠV pusių – statūs 25–27 m aukščio, iš kitų pusių nuolaidesni; Š šlaitas plaunamas Kauno marių, kituose auga pavieniai medžiai ir krūmai); pylimas (piliakalnio aikštelės PV gale supiltas iki 3 m aukščio bei maždaug 14 m pločio pylimas; apardytas I pasaulinio karo apkasų, apaugęs medžiais); griovys (aikštelės PV gale už pylimo iškastas 40 m ilgio, 17 m pločio ir iki 2 m gylio griovys; iš dalies užslinkęs); kultūrinis sluoksnis (sudarytas iš 20–25 cm storio, tamsios žemės, su įvairiais archeologiniais dirbiniais: molio tinku, gyvulių kaulais, apžiestos keramikos šukėmis ir kt.; kultūrinis sluoksnis smarkiai apardytas I pasaulinio karo įtvirtinimų); pavieniai archeologiniai radiniai ar jų sankaupos (žiestos ir lipdytos keramikos šukės, įvairūs geležiniai dirbiniai ir kt.). Datuojamas: I tūkst. – II tūkst. pr.

Unikalus objekto kodas: 5058
1,4 km į š. r. nuo Kauno–Šakių kelio kryžkelės su keliu į Kačerginę, 1 km į š. nuo Pyplių k. kapinių ir 0,15 km į p. v. nuo Nemuno kair. kranto, priešais Nevėžio žiotis. Priklauso kompleksui: Pyplių piliakalnis su gyvenviete (23729). Piliakalnis įrengtas Nemuno kair. krante, aukštumos kyšulyje, kurį iš r. ir v. supa daubos, o iš š. r. – Nemunas. Tik iš p. prieina gretimos aukštumos. Piliakalnio šlaitai statūs, nuo daubų – virš 20 m, o nuo Nemuno – virš 30 m aukščio. Viršuje yra 32 m ilgio š. r. – p. v. kryptimi ir 20–22 m pločio aikštelė. Jos p. v. gale supiltas kūgio formos 6 m aukščio pylimas, kurio viršus tarsi nuskleistas, su 8 m skersmens aikštele. Datuojamas I tūkst. pab. – II tūkst. pr.

Unikalus objekto kodas: 5056
0,8 km į š. r. nuo Lepšiškių piliakalnio, 0,45 km į š. v. nuo Kauno–Žeimių kelio ir 0,1 km į r. nuo Margupio kair. kranto. Piliakalnis įrengtas atskiroje, Margupio kair. krante esančioje kalvoje. Iš š. ir r. piliakalnį juosia gilūs mišku apaugę slėniai, iš v. – Margupio slėnis, iš p. – žemuma. Piliakalnio šlaitai gana statūs, iki 15 m aukščio. Viršuje yra 20 m ilgio š.–p. kryptimi ir 10 m pločio aikštelė. Datuojamas I tūkst